images_phocagallery_2430_Train_pasil

ARCHITEKTAS D. TRAINAUSKAS://MUMS NIEKAS NIEKO NET NEPAAIŠKINO

Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal kitų architektų projektą, jis sužinojęs iš spaudos. Oficialios informacijos, kad konkursą laimėjusio jų projekto yra atsisakyta, D.Trainauskas sako iki šiol neturįs.

Kaip žinia, bažnyčios projektui Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba ir Lietuvos architektų sąjunga suorganizavo prieš penkeris metus atvirą architektūrinį konkursą. Konkurso sąlygas suderino tuometinis LAS pirmininkas Kęstutis Pempė ir Vilniaus vyriausias architektas Linas Naujokaitis, o patvirtino Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos ekonomas Rimantas Dalgėda.

Nors premijos buvo numatytos kuklios, konkurse dalyvavo net 20 architektų kolektyvų. Jų projektus vertino mišri komisija: 3 kunigai (Medardas Čeponis, Hans Friedrich Fischer, Wojciech Gorlicki), 5 architektai (Gintaras Balčytis, Mindaugas Grabauskas, Irena Kliobavičiūtė, Danas Ruseckas, Vladas Treinys) ir dailės istorikė Sigita Maslauskaitė.

Konkursą tuomet laimėjo D.Trainauskas, D.Baliukevičius, A.Kairytė ir A.Kepenytė.

Kūrybinės grupės vadovas architektas Donaldas Trainauskas teigė portalui PILOTAS.LT, kad per penkeris metus taip ir nesulaukė iš Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos kvietimo deryboms ar kokiam nors dalykiniam pokalbiui. Taip pat laureatams jokia forma nebuvo išsakyta ir jokių kritinių pastabų dėl paties projekto. Architektas sakė, kad poros atsitiktinių kontaktų metu arkivyskupijos ekonomas vis kartodavo, kad kai tik pagerės ekonominė situacija, bus imtasi Pašilaičių bažnyčios statybos.

Dabar architektas D.Trainauskas jaučiasi priblokštas spaudoje pasirodžiusios žinios, kad bažnyčią Pašilaičiuose ketinama statyti pagal architekto Kęstučio Pempės projektą. Anot jo, Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba į paklausimą nieko neatsakė. Kol kas tylu ir Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijoje, į kurią konkurso laureatai kreipėsi prieš pusantros savaitės.

Portalo PILOTAS.LT redakcija mano, kad gerbiamam skaitytojui taip pat gali būti įdomūs kai kurie faktai, todėl spausdiname konkurso laureatų laišką ištisai.

Lietuvos architektų sąjungos Etikos komisijai. 2013-04-30

DĖL PAŠILAIČIŲ  BAŽNYČIOS PROJEKTO VILNIUJE

Gerbiama LAS etikos komisija, prašome išaiškinimo ar nebuvo pažeista etika dėl Pašilaičių bažnyčios projekto.  

Pastaruoju metu  viešumoje pasirodė informacija apie ketinimus statyti naują bažnyčią Pašilaičiuose, kuria norima įamžinti Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II-ojo atminimą (www.delfi.lt, 2013-04-22, I. Urbonaitė-Vainienė, „Sostinės miegamuosiuose rajonuose iškils Jono Pauliaus II bažnyčia“; taip pat BNS informacija 2013-04-23, www.balsas.lt; www.15min.lt). Straipsnyje teigiama, jog bažnyčios ir parapijos namų projektą rengia architektas Kęstutis Pempė.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, jog dar 2007 metais yra įvykęs viešasis konkursas Pašilaičių parapinės bažnyčiai Vilniuje suprojektuoti, kurį skelbė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba. Konkursą rengė Lietuvos architektų sąjunga (toliau – LAS), informaciją apie tai ir šiandien galima rasti LAS Interneto svetainėje (http://www.architektusajunga.lt/las-konkursai/archyvas/no-2007/pasilaiciu-baznycios-vilniuje-konkursas).

Konkurso sąlygas (kopiją pridedame) tvirtino VŠĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos ekonomas Rimantas Dalgėda, jos buvo suderintos su Miesto plėtros departamento direktorium Linu Naujokaičiu bei tuometiniu LAS pirmininku Kęstučiu Pempe. Pastarojo  architekto biuras taip pat dalyvavo ir konkurse, pateikęs projektą devizu 000777, tačiau jis nebuvo atrinktas nei tarp laimėtojų, nebuvo ir tarp įvertintų paskatinamąja premija. Vertinimo komisiją sudarė devyni asmenys, jos pirmininkas – VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos kunigas  Medardas Čeponis.Šį konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei dvidešimt architektų kolektyvų, laimėjo autorių D.Trainausko, D.Baliukevičiaus, A.Kairytės, A. Kepenytės suprojektuotas darbas.

Konkurso sąlygose nustatyta, jog Konkursą skelbianti organizacija -VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba -turi teisę vykdyti derybas su Konkurso dalyviais dėl tolimesnio projektavimo. Konkursą skelbianti organizacija, derybas pradeda tik su pirmą vietą Konkurse užėmusiu dalyviu (61 p.). Ekonomo tarnybaturi teisę savo nuožiūra pradėti derybas su sekančią žemesnę vietą Konkurse užėmusiu dalyviu tik tuo atveju, jeigu dalyvis ar dalyviai, su kuriais pradėtos derybos, atsisako toliau dalyvauti derybose, pateikia didesnę nei rinkoje egzistuojanti savo paslaugų kainą arba kelia kitas Konkursą skelbiančiai organizacijai nepriimtinas sąlygas.

Šis projektas miesto visuomenės buvo išrinktas kaip geriausias naujosios Vilniaus architektūros kūrinys (2009), eksponuotas tarptautinėje architektūros parodoje Vengrijoje, vienas iš projektų, pelniusių TheEuropean Centre (Architecture Art Design and Urban Studies) ir The Chicago Athenaeum (Museum of Architecture and Design) architektūros ir dizaino 2011 m. apdovanojimą „Europe 40 under 40“.

Remiantis Europos architektūros paslaugų teikėjų kodeksu, parengtu Europos architektų tarybos (EAT), priimtu 2005 m. spalio 14 d., kuris taikomas ir visiems Lietuvoje architektūros paslaugas teikiantiems atestuotiems architektams, architektai, kaip Europos liberalios profesijos atstovai, vykdydami savo profesines pareigas, įsipareigoja elgtis sąžiningai ir dorai, ką jie besakytų ir bedarytų. Tarp kodekse užfiksuotų pagrindinių principų įrašytas ir Įsipareigojimų visuomenės labui principas, kuris nustato, jog visi architektūros paslaugų teikėjai privalo griežtai laikytis jų profesinę veiklą, darbą ir paslaugas, už kurių teikimą jie yra atsakingi, reglamentuojančių įstatymų dvasios ir raidės, įvertinti savo profesinės veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai, atliekant tokį darbą ir teikiant tokias paslaugas.

Etikos kodekse taip pat numatyta, jog:

4.11 Visi architektūros paslaugų teikėjai prieš pradėdami derybas dėl sutarties pasirašymo projektui ar kitam su savo profesija susijusiam darbui atlikti, kada jiems yra žinoma, ar kada pagrįstai pasiteiravę gali sužinoti, kad tam pačiam klientui arba esamam ar būsimam naudotojui ir tam pačiam projektui ar su architekto profesija susijusiam darbui atlikti tuo pačiu metu yra paskirtas kitas architektūros paslaugų teikėjas, įsipareigoja apie tai informuoti tą kitą paslaugų teikėją.

Kodekse taip pat nustatyta (p. 4.8), jogjoks architektūros paslaugų teikėjas, paskyrus jį konkurso vertinimo komisijos nariu, vėliau neužima kokių nors kitų pareigų, susijusių su tokio konkurso objektu. Manytume, jog analogiškas principas turėtų galioti ir paties konkursą rengusios organizacijos vadovo atveju.

Todėl kreipiamės į Jus, prašydami išaiškinti ar nebuvo etikos pažeidimo.

Pagarbiai, Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius

Komentarai

  1. Visi kažkodėl tapatina Pempę su LAS. ar čia dėl to kad jis kažkada pirmininku buvo? kiek žinau Pempė LAS veikloje jau senokai nedalyvauja.
    LAS Etikos komisija yra ta vieta, kur D.Trainauskas turėtų rasti objektyvų atsakymą. Ką patys į ją išsirinkot, tą ir turit. Ir neverkit jeigu nebalsavot

    O dėl LAR galiu pasakyti, kad 3000 atestuotų LT architektų labai patogu, kai dalis iš tų 138 esančių Rūmuose pasirūpina kad architektūrinėms įmonėms nereikėtų atestato, bando stumti Architektūros įstatymą, derasi kad brolijai būtų geresnės draudimo sąlygos.
    Visa „kritinė masė“ žiūri ką sąjunga ar rūmai „duos“. Gal jau metas galvoti, ką jūs galite duoti savo profesinėm organizacijom? Ir jeigu nors dalis šitos „kritinės masės“ aktyvūs būtų ne tik kibernetinėj erdvėj pasislėpę už anonimo kaukių ar „vakaruškose kur ko nors duoda“ tada gal ir situacijų, tokių kaip ši, mažiau būtų.
    Linkiu visai aktyviai ir neabejingai „kritinei masei“ įstoti į LAS ir LAR, ir pabandyti ką nors nuveikti bendram labui. Siūlyčiau pradėti nuo Etikos komisijos

  2. Zeniui
    …iš kelių tūkstančių Lietuvoje triūsiančių architektų , Rūmus palaiko ir „gina“ tik 138 … taigi…?

  3. Metas išvyti prekijus iš bažnyčios. Pempe – lauk iš čia!

  4. neorganizuoti architektai – yra tik minia anonimu. jus bejegiai pries LAS struktura. pabuskite, jaunuoliai.

  5. Kazkoks nevykeliu paverkslenimas, kad kazkas kazka skriaudzia. Tai eikite ir spreskite, gal nera tos daznai cia minimos kritines mases? Tada belieka verkslenti prisidengus slapyvardziais.

  6. …jus neteisus. Tokiu buvo, bet jie staigiai buvo ismesti is barsciu. Nesekat veiksmo, kolega.

  7. Vyteniui…
    Jeigu dantistai ar kiti specialistai gali išsirinkti valdžią ir susitvarkyti, tai tuo labiau architektai. Nes mūsų ir daugiau (turbūt) ir galvas visi turi ant pečių. Bet kaip rinko į tas tarybas/valdybas „pusbrolius“ taip ir rinks. Nes per kelis metus dar nemačiau nė vieno, kuris atsistotų ir pasakytų: tai yra purvas, o va taip reikia elgtis, jei nenorim purvo.

  8. Kol kas, lyderių ir nereikia, reikia ne pirmininko, o tarybų, vldybų, reikia kritinės masės protingų, nesusaistytų verslo ir draugysčių pinklėmis, žmonių grupės, kuri gali blaiviai įvertinti liūno gylį, įvardinti problemas, kurti veiklos strategiją ir ją įgyvendinti. O neverkti, kad nėra pinigų, nėra žmonių ir t.t. ir pan.

  9. Aš vis dar naiviai vaikštau į LAS ir LAR „vakaruškas“. Tai, kad ten „savi“ paseka pasakėles „priklydusiems“, visi čia supranta. Bet, kad būtų verta eiti ir balsuoti, tai panašu, kad niekas čia netiki. Nes nėra už ką balsuoti, nėra lyderių. O kodėl nėra lyderių? Arba kodėl niekas nenori būti lyderiu? Va čia klausimas mums visiems.

    O Pempė tai mielai pabuvo visur, kur tik galėjo.

  10. Bernardinu portalas kazkodel perspausdino is Piloto tik Pempes straipsni http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-05-08-rup-oras-kodel-architekta-ir-baznycioje-musa-atviras-laiskas-del-pasilaciu/100581/comments#list
    Idomu, ar tai isreiskia ir baznycios hierarchu pozicija?

  11. pastovus nepasitenkinimas ir nieko nedarymas, nieko ir neduoda. LAS like praktiskai vieni nomenklaturininkai ir faini zmones. jaunimas nestoja i sajunga ir tik aludese reiskia savo nepasitenkinima. tai stokit i LASa, imkit i rankas valdzia ir darykit viska geriau negu pempes daro.

  12. Dar veiksmingiau būtų tapti architektų rūmų nariais.

  13. Pritariu Vytenio nuomonei. Tik patys tapę LAS nariais galite pakeisti sistemą. Jei po metų (pavasarį) jūsų nebus LAS suvažiavime narių teisėmis, ir rimtos kritinės masės, galit atidėt didesnes viltis dar keliems metams apie organizacijos veiksmingumą.

  14. Kas organizavo konkursą tas ir turi atsakyt, juk turėjo komisijoj būt 50proc. plius vienas architektų.

  15. Siulymas:
    Visi kas dar nera LAS nariai raso prasymus, tada, ateinanciame LAS suvaziavime, surenkam kvoruma ir pilaite – musu! Lengviau nebuna

  16. bresta perversmas!

  17. kada nors tai turėjo išlysti į viešumą.
    Pagarba tiems, kurie netyli, o gina savo užtarnautas teises.

  18. Neuzilgo galesite stebeti, kaip musu laimeta konkursa Nidoje, kiti LAS saunuoliai paims… Palaukite 😉

  19. Pritariu jums. Pasakėte lygiai tai, ką galvojau. Ačiū.

  20. Lape, ko lauki, čiupk pempę už kaklo!

  21. Vis praslysdavo. Pagaliau priciupo ‘pauksteli“ !

  22. Kurgi tie „Rumai“ zadeje ginti architektus ? Neteko zado ? LAS tai matyt taip geda, kad neislenda is statybiniu pastoliu.

  23. pasirasau 100%
    kur pasirasyti is rimtuju? sito taip palikti negalima. ne tik sito. pilna visokiu panasiu cirku, kai pasneki su kolegom.

  24. tikiuosi ši moralinė-etinė problema paskatins architektų bendruomenę susitelkti ir prisiminti turint (?) savigarbą. Jaučiame nuoskaudą, kad visuomenėje trūksta pagarbos ir pasitikėjimo architektų „kasta“ – taigi panašios istorijos, o kiek jų tiesiog „praslydo“ tyliai, apnuogina mūsų pačių nepagarbą sau…
    Mano pagarba ir savigarba tik padidės jei autoriai ras kantrybės ir principingumo netylėti, o likę architektai kolegos ras savigarbos jiems padėti. Netgi nesvarbu rezultatas (juk užsakovui, kaip supratau, nereikia Dievo namų, užtenka parapijiečių klubo), geras rezultatas bus viešumas, viešumas, viešumas. Ir pagarba bent jau sau.

  25. kaip ten sakoma yla islenda is maiso, o pono vagies kepure dega, uoj dega… Ta archmafuku kompanija pagaliau reikia isviesint ir cia ne vienas ju toks darbelis uoj daug nuodemiu…oi ilgai ispazinties eis…o sajunga ka ta pati chebra, kai juos skriaude viesino, o kai patys, tyliai sedi ausis suglaude, fui…

  26. o kai pagalvoji, kad visos sitos rietenos sukasi apie baznycia, tai net ir nebesinori tokiu nesvariai pradetu dievo namu.

  27. visada buvo savotiska masonu loze, tiktai tas masonizmas ne taip ryskiai ir slyksciai realizuodavosi. dabar be to paaiskejo, kad LAS pirmininkas paprasciausiai pasieme objekta, nes atvirame konkurse liko toli uz borto. o paminkla pasistatyti tai norisi.

  28. nu ir ka … Pempe vistiek grazesnis ir arciau zuoko .

  29. Tai gaunas K. Pempė savo viešame atsakyme pamėlavo, kad informavo D. Trainauską, nes apie šį faktą pastarasis sužinojo tik iš spaudos. Tai kaip gi čia.

    O šiaip juokinga tai, kad kai VAS Anykščiuose nuskriaudė, tai http://www.architektusajunga.lt iškart straipsnį apie neteisybę sukūrė, o šiuo atvėju tiesiog tyli…

  30. Na taip tik Lt gali atsitikti. Lauretams ištvermės eiti iki galo! Slykstu tokie “ po kilimu“ atliekami darbeliai. O dar kiaules akis isistacius reikia tureti naglumo ozurpuoti kitu projektą. Labai lauksiu atomazgos šito reikaliuko

  31. Prasau PILOTAS.LT butinai paviesinti etikos komisijos sprendima siuo klausimu, kad jaunimas zinotu, kaip elgtis tokiose situacijose.
    Na panasiai , kaip toj pasakoj kad zinot kai tevas veze seneli i miska 🙂 kad roguciu nepamirsti

  32. Manau, netrukus pamatysime Čiubakos gynybą:
    http://www.myspace.com/video/life-39-s-a-bitch-ain-39-t-it/the-chewbacca-defense/9759740
    …ir viskas baigsis popiežiaus šliapka Pašilaičiuose…

  33. labai idomu.

  34. labai įdomu, ką atsakys arch.rūmai… Dažnai konkursuose sušmėžuoja įvairūs povandeniniai niuansai, bet čia jau peržengtos visos ribos. Mane labai papiktino šis atvejis, kažin ar irgi bus viskas numuilinta kaip visada ar atstatyta teisybė? Juk projektas laimėjusios komandos visa galva pranašesnis…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Šv. Jono bažnyčia

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŲ KLUBAS: Dar kartą apie šv. Jono bažnyčios atstatymą

2018 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje vėl ir vėl grįžtama prie temos apie Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymą. Ši tema svarbi ne vien evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams.

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Architektų rūmai

PRIIMTA SVARBI NUTARTIS: Teismas architekto S.Juškos skundo nepriėmė pagrįstai

2018 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti architekto Stasio Juškos skundą. Kauno architektas šiuo skundu siekė panaikinti Lietuvos architektų

Palangos bažnyčia

PALANGA IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO: Neogotikiniame bokšte atidaryta apžvalgos aikštelė

2018 balandžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Palangoje ką tik sutvarkytas neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. Bokšto varpų zonoje daugiau nei 20 metrų aukštyje įrengta nemokama apžvalgos aikštelė

©PILOTAS.LT

TAUTOS ATGIMIMO ŠVENTOVĖ: Unikali galimybė susipažinti su Kauno Prisikėlimo bažnyčios maketu

2018 kovo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Pagal architekto-inžinieriaus Karolio Reisono projektą 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ant aukšto Žaliakalnio šlaito Kaune iškilo Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Kauno miesto muziejus ką tik pakvietė

Architektų konferencija

VYKDYTOJAS AR ATSAKINGAS KŪRĖJAS? Konferencija apie architekto profesinę misiją

2017 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmas spalio pirmadienis – Pasaulinė architektūros diena. Ta proga Lietuvos architektų rūmai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas su Lietuvos architektų sąjunga, remiant

Misionierių bažnyčia

VIETOJE MIŠIŲ – KONFERENCIJOS: Baroko šedevras verčiamas viešbučio dalimi

2017 rugpjūčio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus savivaldybės ginčo dėl projektų „Misionierių namų“, „Misionierių sodai“ teisėtumo įkarštyje sostinėje pristatomas dar vienas Misionierių kalvos projektas.

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės

LAS ir LAR dėl Hanner konkurso

ĮVERTINO „HANNER“ KONKURSĄ: Neišpildo esminių profesionalaus konkurso reikalavimų

2017 birželio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT kiek anksčiau jau atkreipė dėmesį į keistą viešųjų erdvių idėjų konkursą , organizuojama UAB „Hanner“.  Šio „Viešųjų erdvių verslo ir administraciniame centre Žalgirio stadiono

Kelių policija

GIRAITĖ YRA GRAŽU: Vieno postmodernizmo architektūros objekto paroda

2017 balandžio 192 KomentaraiPILOTAS.LT

Giraite vadinto Vilniaus kelių policijos pastato (arch. G.Ramunis, K.Pempė) gyvenime taškas jau padėtas – statinys nugriautas. Tačiau šis visuomenėje plačiai nuskambėjęs postmodernizmo architektūros grynuolio atvejis

lidl_vn_161200_e02_xxx

„LIDL‘O“ BIURŲ PARKAS: Iš postmodernistinės Vilniaus kelių policijos liks tik įspaudas

2016 gruodžio 198 KomentaraiAlmantas Bružas

Ką tik paskelbti biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje nugalėtojai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, pirma vieta ir 5.000 eurų prizas atiteko Vilniaus projektavimo firmos

images_phocagallery_4669_bazil_kaun_1608_4669_bazil_kn_160800_e05_bra

DAUGIAU AUTENTIKOS://KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA ATGAUNA ČERPIŲ STOGĄ

Pačioje Kauno senamiesčio širdyje stūksančioje Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įsibėgėjo tvarkybos darbai. Gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir istorizmo bruožų turinčio paties Vytauto

images_pulsas_foto_4581_bazny_ga_160600_e01_xxx

PARDUODAMA BAŽNYČIA://UNIKALI PROGA ĮSIKURTI SAKRALINĖJE GARLIAVOS ERDVĖJE

Standartiniais pastatais ir erdvėmis užverstoje šalies nekilnojamojo turto rinkoje neįprastų pasiūlymų pasitaiko itin retai – vienas kitas įdomesnis istorinis ar tarpukario modernizmo pastatas, vos vos

images_pulsas_foto_4593_bazny_vn_160500_e03_xxx

KULTŪROS NAKTIES PASLAPTYS://ATSIVERS UNIKALI SOSTINĖS ISTORINĖ ERDVĖ

Kultūros naktį po dvidešimt penkerių metų tylos vilniečiams ir sostinės svečiams duris atveria viena unikaliausių Vilniaus istorinių erdvių – daržovių sandėliu paversta buvusi Šv. Mergelės

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu,

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija

images_phocagallery_4237_bazny_ispa_1601_4237_e04_xxx

URBANISTINĖS TRANSFORMACIJOS://ISTORINĘ BAŽNYČIĄ IŠTAPĖ VAIVORYKŠTĖMIS

„Grafičiais“ išmargintomis miesto namų sienomis, gatvių tvoromis ar laiptais šiandieną nebenustebinsi. Ispanų gatvės menininkas Okuda San Miguelis vaivorykštės spalvomis ištapė istorinę Laneros miesto (Ispanija) bažnyčią,

images_pulsas_foto_4169_bazny_pa_151100_e01_xxx

MEDINIŲ BAŽNYČIŲ INTERJERAI://RAIMONDO PAKNIO FOTOGRAFIJŲ PARODA

Savame krašte esame išlaikę išties unikalų paveldą: juk daugeliui Europos šalių šimtmečiais tobulinant mūrinės bažnytinės architektūros konstrukcijas ir meninę raišką, Lietuvoje iki pat moderniųjų laikų

images_straipsniu_foto_3967_bazny_vn_150800_e02_xxx

RENESANSINĖ ŠV. STEPONO BAŽNYČIA://ATKURS XVII AMŽIAUS FRIZĄ

Vilniuje pradėtas restauruoti Šv. Stepono bažnyčios sgrafito ornametinis frizas, menantis dar XVII amžių. Tai viena seniausių ir įdomiausių bažnyčių Vilniuje. Renesansinės bažnyčios restauravimo ir konservavimo

Šv. Jono bažnyčia

KLAIPĖDA APSISPRENDĖ://ŠV. JONO BAŽNYČIA ATGAUS PAVIDALĄ SU 75 M BOKŠTU

Uostamiestyje ilgus metus vykusios diskusijos dėl Šv. Jono bažnyčios atkūrimo, atrodo, artėja prie pabaigos. Pačiame miesto centre nuo XVIII a. pradžios stovėjusią bei Antrojo pasaulinio

images_phocagallery_2894_ Dicius morale

ARCHITEKTŪRINĖ MORALĖ://MITAS IR TIKROVĖ MODERNIOJE LIETUVOJE [ II ]

Mūsų Aplinkos ministerija, vietoj to, kad atestuotų specialistus, kaip daroma daugumoje civilizuotų šalių, atestuoja projekto ir statybos vadovus. Kiek žinau, tokios pat praktikos laikosi ir

images_phocagallery_2880_Dicius_tit

ARCHITEKTŪRINĖ MORALĖ://MITAS IR TIKROVĖ MODERNIOJE LIETUVOJE [ I ]

Visi pamename, kaip prieš gerą pusmetį, Jungtinė etikos komisija, sudaryta iš Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos, nagrinėjo LAS