arena kaun 0611 **PRANCŪZIŠKI KRYŽIAŽODŽIAI // KAUNO ARENOS PROJEKTAS NEMUNO SALOJE VIS BUKSUOJA

Naujosios Kauno arenos reikalai jau seniai tapę savotiška muilo opera su detektyvo elementais. Ilgus metus miestiečių laukto svarbaus sporto ir kultūros objekto projektavimas apipintas neaiškiomis intrigomis, nutylėjimais ir keista pompastika. Labiausiai stebina tai, kad vienu metu sumanyti du milžiniški Kauno centro „pagerinimo“ projektai – „Akropolis“ su daugiaaukščiu parkingu ir arena – visiškai neranda bendros kalbos.Neseniai sausakimšose Kauno savivaldybės salėse praūžę prancūzų architekto Michelio Regembalio eskizinio projekto pristatymai visuomenei bei architektūros ekspertams paliko daugiau klaustukų, negu šauktukų.

EUFORIJOS DAUG, REZULTATŲ – MAŽA

Metų pradžioje prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“ (BBI), pasitelkusi „Žalgirio“ krepšinio klubą bei vieną tarptautinę renginių organizavimo agentūrą iš užsienio, vienintelė pareiškė norą dalyvauti sporto ir pramogų rūmų koncesijoje su miesto savivaldybe. Tuomet 8 metus projektą rengęs architekto E.Miliūno (su A.Bubliu iš Detroito) kolektyvas buvo nustumtas į šoną, o darbo ėmėsi architekto M.Regembalio vadovaujama patyrusi BBI projektuotojų komanda, į pagalbą pasikvietusi vietinį architektą Gintautą Natkevičių.

Į politines intrigas įsijautusi Kauno valdžia lapkričio viduryje pateiktą prancūziškąjį Kauno arenos Nemuno saloje variantą sutiko liaupsėmis – it kokią Dievo dovaną. Kauno merui Arvydui Garbaravičiui net pasirodė, kad M.Regembalio projektuojami rūmai Kaunui… per geri. Prancūzais tvirtino pasitikintys ir naujos arenos statybų laukimo iškankinti krepšinio autoritetai. Tačiau akademiko A.Miškinio pirmininkaujama jungtinė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų bei Aplinkos ministerijos ekspertų taryba politinei euforijai nepasidavė ir į prancūzų projektą pažvelgė reikliai.

PROJEKTAS PAKITO NEŽYMIAI

Nuo Kauno arenos vizijos pristatymo praėjus bemaž metams, BBI projektas patobulėjęs nedaug. Viduje – ta pati „U“ formos arenos taurė, eksterjero kiautas – tos pačios laužytos formos. Urbanistinius projekto sprendinius pristačiusio G.Natkevičiaus teigimu, arena nežymiai patraukta tam, kad nuo Senamiesčio pro „Akropolio“ parkingą būtų matyti Karmelitų bažnyčios bokštai. Šią miglotą motyvaciją M.Regembalis papildė – medžiais apsodinta arena Nemuno saloje atrodysianti lengva ir elegantiška.

Sporto ir pramogų rūmų vidaus struktūra remiasi 3 lygių sistema. Apatinis lygis (altitudė 28,50 m) skirtas techninei bei ūkinei zonai. Per jį vyktų ūkinis arenos aptarnavimas, būtų patenkama į VIP’o ložes. Publika, laiptais užlipusi į grįstą platformą virš parkingo, 6 metrais aukščiau, į vidų patektų per rytinėje pusėje numatytą įėjimą. Šiame, pagrindiniame, arenos lygyje projektuojami restoranai ir į tribūnas paskirstysianti laiptų bei liftų sistema. Viršutiniame lygmenyje būtų įvairios parduotuvėlės bei ryšys su viršutinėmis tribūnomis. Architektas M.Regembalis sakė, kad universali arenos taurė su stacionariomis ir surenkamomis tribūnomis suprojektuota pagal patogumo kriterijus, o jos matomumas – kone idealus.

Anot G.Natkevičiaus, parkavimo problemas išspręstų 500 vietų apželdintas „vipinis“ parkingas saloje, 1.500 vietų, arenos lankytojams skirtų iš „Akropolio“ parkingo, ir automobiliams paaukota viena Karaliaus Mindaugo prospekto juosta. Pagal autorių sumanymą, neurbanizuotoje žalioje saloje rūmai stūksotų it abstrakti skulptūra.

IT DU VILNIAUS „SIEMENS’AI“

Daugelį pagrindinių arenos projekto trūkumų nurodė jau recenzentas architektas A.Ambrasas, pirmiausia prisipažinęs negalįs atsigauti nuo virš Karaliaus Mindaugo prospekto statomo „Akropolio“ parkingo vaizdo. Jis rėmėsi fundamentaliais architektūros patriarcho Lauryno Gucevičiaus teiginiais, kad pastato grožis, darnumas ir didingumas esąs ne nuo išgalvotų pagražinimų bei papuošimų, bet nuo statinio dalių santykio vienų su kitais ir su visuma, o nuo to priklausąs ir jo stiprumas. Vėlesni ekspertų teiginiai tik patvirtino, jog šie principai daugeliu atvejų arenos projekte buvo ignoruoti.

Daugiausia ekspertų kritikuoti prancūzų urbanistiniai sprendiniai, ypač – sumanymas į salą pastatą „įsodinti“ atvirkščiai. Dauguma jų pažymėjo, kad prancūzai pagrindinį įėjimą orientavo ne į miesto centrą (S.Daukanto gatvės ašį), bet į salos galą M.K.Čiurlionio ir geležinkelio tiltų pusėje. Į Senamiestį atgręžtame fasade prancūzai numatė specialią angą scenai, kuri tiktų tiek vidui, tiek laukui, ir… ūkinį aptarnavimą. Taigi nuo miesto centro ateinančiam lankytojų srautui rūmus tektų kaskart apeiti.

A.Ambraso manymu, tai ne tik labai nepatogu – šitaip paneigiami logiški ryšiai su kontekstu. Architekto G.Balčyčio teigimu, būtent prisirišimas prie abejotino scenos „lango į Senamiestį“ sutrukdė autoriams kritiškai pažvelgti į arenos orientaciją.

Kritikos nusipelnė ir pernelyg išpūstas, agresyvus kontekstui arenos tūris (ilgis – 125 m, plotis – 110 m, aukštis – net 38 m). Pasak ekspertų, šioje vietoje jis aiškiai per didelis. „M.Regembalio arena net 2 kartus didesnė už Vilniaus „Siemens’o“ areną, o tai verčia suabejoti projekto efektyvumu ir ekonomiškumu“, – pažymėjo Architektų sąjungos pirmininkas K.Pempė. Pasak prof. J.Bučo, Kaunui reikia simbolio, kuris išjudintų provincialų visuomeninį gyvenimą, tačiau būtina labiau atsižvelgti į miesto savitumą ir mastelį.

Architektūros ir urbanistikos ekspertai mažiausiai pastabų turėjo arenos vidaus struktūrai ir ryšiams, tik abejojo, ar autorių pasirinkta „U“ formos tribūnų schema racionali. Mat architekto E.Miliūno kolektyvas į net 9 metrais (!) žemesnę areną sugebėjo sutalpinti 15.000 vietų, o prancūzai į gerokai didesnę – tik 12.500 vietų. Pasak daugumos ekspertų, būtina paieškoti galimybių tūrį sumažinti, o nulinę altitudę – nuleisti kiek galima žemiau.

ATSITIKTINĖ SIMETRIJA

Šiek tiek gerų žodžių M.Regembalis sulaukė už architektūrinę koncepciją, tačiau jam palinkėta surasti pastato dermę su kraštovaizdžiu. Pasiūlyta panagrinėti arenos tūrį Nemuno slėnio panoramose ir paieškoti ekspresyvesnio architektūrinio sprendimo. Dėl su ledkalnio įvaizdžiu besikertančios plano simetrijos ir kraštovaizdyje nederančio tūrio kai kurie ekspertai net sudvejojo, ar prancūzų projektas nebūsiąs ištrauktas iš kito konteksto.

Matyti, kad BBI projektuotojų kolektyvas daugiausia padirbėjęs prie eksterjero apdailos – siūlo komponuoti skaidraus bei dažyto stiklo, metalo elementus, pasitelkti pašvietimo galimybes. Ieškodami nereguliaraus eksterjero piešinio, jie išnagrinėjo ledo bei medžio vidinę struktūrą. Tačiau daugumos ekspertų manymu, prancūzų projektuotojų komanda dirbo ne visai ta linkme. Pasak jų, panašus fasadų apdailos sprendimas jau ne kartą matytas užsienio architektūroje, o gerokai įtaigesnis buvęs peršviečiamo ledkalnio įvaizdis pirminėje projekto vizijoje. „Pastato architektūra dar negimusi, o jau pasenusi“, – replikavo K.Pempė.

URBANISTIKA JAU „NUŽUDYTA“

Architektūros ir urbanistikos ekspertams labiausiai užkliuvo, kad likimo valiai palikta transporto srautų bei parkavimo problema – savotiška uždelsto veikimo bomba. Iš esmės jos nesprendžia nei arenos architektai, nei „Akropolio“ projektuotojai, nei miesto valdžia, atsainiai palaiminusi abiejų didžiulių objektų statybą pačiame miesto centre.

Siūlyta modeliuoti transportinę situaciją mieste, prieš pradedant abiem objektams funkcionuoti. Urbanistas S.Čereškevičius, remdamasis didžiųjų Vilniaus objektų pavyzdžiais, prognozavo, kad Kauno centrui gresia didžiulės eismo problemos. „Jų daugiausia kils ne parkuojantis, bet dėl kamščių atvažiuojant bei išvažiuojant“, – pažymėjo urbanistas.

Taip pat į akis ekspertams krito aiškiai per siauras pėsčiųjų tiltas, vedantis į „Akropolio“ parkingą, nenumatytas autobusų parkingas, besikertantys automobilių ir pėsčiųjų srautai. Ekspertai nebe pirmą kartą akcentavo, kad „Akropolio“ ir arenos projektuotojai sprendinių turėtų ieškoti bendrai.

Pastebėta, kad nesama jokio arenos ansambliškumo su „Akropoliu“. Ir nors keli ekspertai teigė, kad šioje vietoje urbanistika jau „nužudyta“, buvo pateikta siūlymų, kaip situaciją „paredaguoti“. Pavyzdžiui, virš Karaliaus Mindaugo krantinės greta „Akropolio“ pastačius pėsčiųjų tiltą į areną, išsispręstų pėsčiųjų ir automobilių srautų problemos. O po renginių arenoje lankytojai, pasklidę „Akropolyje“, sumažintų smūginę bangą miesto gatvėms.

Tačiau vargu ar tokie sumanymai galės būti realizuoti, nes tarp arenos ir „Akropolio“ projektų deklaruotos sąjungos nematyti. Net daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas suprojektuotas taip, kad jo jungtis su arena be rimtų korektūrų nėra įmanoma.

Iš tiesų neprojektuojamas ir arenai paskirtos salos dalies sutvarkymas. Formaliai M.Regembalio grupė lyg ir turi laikytis E.Miliūno sklypo planų, tačiau šie naujam arenos projektui netinka, o naujų pasiūlymų nepateikta. Deklaruojamas žaliosios salos su natūraliais krantais variantas, turint omeny 12.000 žiūrovų srautus, tiesiog primena neatliktus namų darbus.

ŠEŠĖLIŲ TEATRAS DAROSI NEBEJUOKINGAS

M.Regembalio pristatytame arenos projekte maža pagarbos ir išskirtiniam Nemuno slėniui. Žinoma, greta „Akropolio“ garažo kiekvienas projektas atrodytų savotiškai, tačiau šįkart nematyti elementarių pastangų sukurti urbanistinį ir landšaftinį dialogą su kontekstu. Todėl nė vienas architektūros ir urbanistikos ekspertas nepritarė, kad būtų realizuojami tokio pavidalo rūmai. Jungtinė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų bei Aplinkos ministerijos ekspertų taryba prancūzams pasiūlė pastabas išnagrinėti ir pagal jas pakoreguotą projektą tarybai pateikti vėl.

Sporto ir pramogų rūmus Nemuno saloje pastatyti pasisiūlęs prancūzų koncesininkas Kauno valdžios buvo sutiktas it princas ant balto žirgo. Deja, lūkesčiai nesipildo ir atrodo, kad „už kadro“ vyksta kažkokie paraleliniai veiksmai, todėl Kauno arenos projektavimo procesas yra keistas ir menkai rezultatyvus.

Kauno centre jau pridaryta urbanistinių klaidų – plačiomis gatvėmis atkirstos upės, įsileista milžiniška „Akropolio“ komercinė mašina, virš Karaliaus Mindaugo prospekto baigiamas statyti daugiaaukštis parkingas, neseniai greta Laisvės alėjos atidarytas kalėjimas – taigi dar kartą klysti miestas tiesiog nebeturi teisės.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Tauragės arena

DAUGIAU SPORTO IR KULTŪROS: Tauragė statys multifunkcinę areną

2020 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tauragėje bus statoma multifunkcinė arena. Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko teigimu, regionų poreikis turėti modernią infrastruktūrą – ne mažesnis nei šalies didmiesčių. PRITAIKYTA 8

Vitrum 2020 Pulsas

SKAIDRI ERDVĖ: Atviras kvietimas stiklo ir  tarpdisciplininio meno kūrėjams

2020 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Stiklo meno festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ paskelbė atvirą kvietimą menininkams. Stiklo ir tarpdisciplininio meno kūrėjai kviečiami tyrinėti erdvės ir skaidrumo santykį bei dalyvauti parodoje „Skaidri

Prisikėlimo bažnyčia

PRISISTATO LATVIAMS: Kauno modernizmo architektūros paroda Rygos jugendo centre

2020 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos jugendo centro muziejuje atidaroma paroda „Kauno modernizmo architektūra tarpukariu“. Tai Kauno modernizmo asmenybės, projektai bei šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ vaizdo projektas jo interjeruose. Nuo

Gerda Liudvinavičiūtė

NAUJASIS BETONO MIESTAS: G.Liudvinavičiūtės betono juvelyrikos paroda Kaune

2020 vasario 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto muziejuje atidaroma menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės darbų paroda „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros

Tiksli forma

MARIJAMPOLĖJE PIRMAUJA „SŪKURYS“: Sporto arenos konkurse išryškėjo lyderiai

2020 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Marijampolėje išryškėjo daugiafunkcės sporto arenos architektūros idėjų lyderiai. Tarp konkurso prizininkų pirmauja Vilniaus firmos „Tiksli forma“ kolektyvas su projektu „Sūkurys“. Oficialiai paskelbti laimėtoją planuojama po

dirbtinė sala

PLŪDURIUOJA IR VALO: Lietuvių mokslininkų dirbtinės salos tarnauja ekologijai

2020 sausio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko mokslininkai Kuršių mariose vykdo dirbtinių salų eksperimentą. Stebima kaip ties Gintaro įlanka plūduriuojančios salos padeda

Langiojos sala

PELENAI „DIRBS“ KRAŠTOVAIZDŽIUI: Lietuviškos atliekos pravers norvegams

2020 sausio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) pelenai bus naudojami Norvegijos Langiojos salos kraštovaizdžiui atkurti. Lietuvos sąvartynai kasmet dėl to ne tik išvengs 160.000 tonų atliekų, bet

Marijampolės sporto arena

MARIJAMPOLĖS SPORTO ARENA: Konkurse varžosi 8 architektūros idėjos

2019 gruodžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kulminacijos priartėjo Marijampolės daugiafunkcės sporto arenos architektūrinės koncepcijos konkursas. Su naujojo sporto objekto 8 konkursinėmis idėjomis nuo vakar galima susipažinti M.B.Stankūnienės menų galerijoje, o

Vaizdo kameros Kaune

KAUNAS STEBĖS VISKĄ: Viešosiose erdvėse įdarbins 240 vaizdo kamerų

2019 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas diegia grandiozinį svarbiausių miesto vietų stebėjimo tinklą. Antrojo šalies miesto viešosiose erdvėse jau pradėtų muontuoti 240 vaizdo kamerų nufilmuotą medžiagą planuojama pradėti naudoti nuo

Architekto herbaras

ARCHITEKTO HERBARAS: Įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis

2019 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno menininkų namuose atidaroma menininkės architektės Aistės Ambrazevičiūtės paroda „Architekto herbaras“. Projektas siūlo žiūrovams pamatyti Kauno kasdienes erdves kitaip bei grožėtis gamtos fantazija. DĖMESYS

žurnalas "Į"

NEFASADINĖS KULTŪROS ŽURNALAS: Kaune renkama 4-ojo numerio komanda

2019 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerija jau ketvirtus metus tęsia žurnalo Kaunui „Į“ projektą, kuris kasmet vis iš naujos perspektyvos analizuoja Kauno miestą ir už fasadinės pusės vykstančius

karininkų Ramovė

MODERNIZMAS KAIP IDENTITETAS: Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas Kaune

2018 rugsėjo 111 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Kaune vyksta Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas, kurio tema – „Ankstyvasis modernizmas: Centrinės ir Rytų Europos perspektyva“. Pagrindinis šio Forumo tikslas – suburti

Nemuno sala

URBANISTINIO SĄVARTYNO LINK: Pristatytas Nemuno salos parko projektas

2018 rugpjūčio 2013 KomentarųAndrius Ropolas

Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos

dendrocidas

AKMENINĮ KAUNO KŪNĄ PALIEKA ŽALIOJI SIELA: Kodėl kertame miesto šaknis?

2018 liepos 3112 KomentarųGražina Janulytė-Bernotienė

Želdynų mieste reikšmė žinoma nuo seno. Miestų kūrėjai įvairiais laikotarpiais „akmeninį kūną“ augino kartu su „žaliuoju kūnu“, suprasdami neatskiriamą miesto erdvės vienovę. Medžiai ir kiti

Vasarnamis Švedijoje

PABĖGIMAS Į GAMTĄ: Baltijos saloje suartėjo skandinaviškos ir japoniškos tradicijos

2018 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos jūros archipelagai – vieta, kur gali pabėgti nuo miesto šurmulio, likti akistatoje su žmogaus nepaliesta gamta. Vienoje tokio archipelago salelėje prie Stokholmo firmos „Kod

Kauno ąžuolynas

KAUNO ĄŽUOLYNO PROJEKTAS: Medžių klausimas atidedamas neapibrėžtai ateičiai

2018 vasario 217 KomentaraiAudrys Karalius

Praeitą rugsėjį skandalingai sukritikuotas Kauno Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas grįžta į sceną atsikratęs žydinčių rododendrų masyvų ir… medžių klausimo. Kauno savivaldybė rado originalų šimtamečio parko gydymo

mimai_e01_xxx

LEGENDINIAI MIMAI: V.Luckaus fotoparoda Kauno pantomimos trupės 50-mečiui

2017 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Vito Luckaus paroda „Mimai“, skirta Kauno pantomimos trupės įkūrimo 50-mečiui paminėti. Parodoje bus eksponuojami ne tik jau gerai žinomi fotomenininko parodų

ąžuolyno rekonstrukcija

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA 2: Dendrologinė klaida būtų fatališka

2017 rugsėjo 73 KomentaraiDanguolė Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis. Paviešintas Ąžuolyno

Kauno Ąžuolynas

SKUBUS PROJEKTO PRISTATYMAS: Kauno savivaldybė parodys ką numatė Ąžuolynui

2017 rugsėjo 64 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš pusantros savaitės tvirtinusi, kad Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas yra visiškai baigtas ir rugsėjį bus skelbiamas konkursas rangovui, Kauno savivaldybė staiga persigalvojo ir nutarė skandalingąjį projektą

Kauno Ąžuolynas

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys

2017 rugsėjo 446 KomentaraiAudrys Karalius

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį

Zaraso ež. estrada

DAUGIAU KAMERINĖS KULTŪROS: Į Zaraso salą nugrims betoninis estrados kupolas

Architekto Šarūno Kiaunės kolektyvas prieš kelerius metus Zarasuose suprojektavo šiuolaikišką apžvalgos ratą, kuris papildė Aukštaitijos kraštą pristatančius leidinius ir net pateko į Europos viešųjų erdvių

Vienybės aikštė

VIENINGOJE TYLOJE: Prasideda Vienybės aikštės pertvarkymo projektavimas

2017 liepos 52 KomentaraiAudrys Karalius

Vieną pagrindinių Kauno aikščių gaubia visiška nežinia. Matyt, kad ta nežinia būtų dar tirštesnė, Kauno valdžia nutarė išbandyti miestiečių budrumą: liepos 7-osios vakarą kauniečiai laukiami

Kokonas medyje

KOKONAS MEDYJE: Konkursinių darbų paroda Vilniuje

2017 birželio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo šiandien Lietuvos architektų sąjungoje galima apžiūrėti Kokono medyje konkursinių idėjų ekspoziciją. Konkursą, kuris numatytas Indrajos ežero saloje netoli Zarasų, rengia projekto „1:1“ iniciatoriai ir

site_fr_170300_e01_xxx

GAIVINS PARYŽIAUS ŠIRDĮ: Parengta Sitė salos urbanistinė studija

2017 kovo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje Paryžiaus širdyje esančioje Sitė saloje nuo XIX amžiaus vis mažėjo gyvenamųjų namų, kuriuos pamažu keitė įvairūs administraciniai. Taip iš šios svarbios miesto vietos pamažu

tit_vienybes-a

VIENINGA DUOBĖ: Kaunas 25 metams išnuomavo centrinę miesto aikštę verslui

2017 kovo 317 KomentarųAudrys Karalius

Vienybės aikštė, beveik 100-metį tarnavusi kauniečiams viena svarbiausių viešųjų erdvių – traukiasi iš viešojo gyvenimo. Vasario 28-ąją Vienybės aikštė Kauno Tarybos vienbalsiai pažeminta iki „inžinerinio