arena kaun 0611 **PRANCŪZIŠKI KRYŽIAŽODŽIAI // KAUNO ARENOS PROJEKTAS NEMUNO SALOJE VIS BUKSUOJA

Naujosios Kauno arenos reikalai jau seniai tapę savotiška muilo opera su detektyvo elementais. Ilgus metus miestiečių laukto svarbaus sporto ir kultūros objekto projektavimas apipintas neaiškiomis intrigomis, nutylėjimais ir keista pompastika. Labiausiai stebina tai, kad vienu metu sumanyti du milžiniški Kauno centro „pagerinimo“ projektai – „Akropolis“ su daugiaaukščiu parkingu ir arena – visiškai neranda bendros kalbos.Neseniai sausakimšose Kauno savivaldybės salėse praūžę prancūzų architekto Michelio Regembalio eskizinio projekto pristatymai visuomenei bei architektūros ekspertams paliko daugiau klaustukų, negu šauktukų.

EUFORIJOS DAUG, REZULTATŲ – MAŽA

Metų pradžioje prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“ (BBI), pasitelkusi „Žalgirio“ krepšinio klubą bei vieną tarptautinę renginių organizavimo agentūrą iš užsienio, vienintelė pareiškė norą dalyvauti sporto ir pramogų rūmų koncesijoje su miesto savivaldybe. Tuomet 8 metus projektą rengęs architekto E.Miliūno (su A.Bubliu iš Detroito) kolektyvas buvo nustumtas į šoną, o darbo ėmėsi architekto M.Regembalio vadovaujama patyrusi BBI projektuotojų komanda, į pagalbą pasikvietusi vietinį architektą Gintautą Natkevičių.

Į politines intrigas įsijautusi Kauno valdžia lapkričio viduryje pateiktą prancūziškąjį Kauno arenos Nemuno saloje variantą sutiko liaupsėmis – it kokią Dievo dovaną. Kauno merui Arvydui Garbaravičiui net pasirodė, kad M.Regembalio projektuojami rūmai Kaunui… per geri. Prancūzais tvirtino pasitikintys ir naujos arenos statybų laukimo iškankinti krepšinio autoritetai. Tačiau akademiko A.Miškinio pirmininkaujama jungtinė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų bei Aplinkos ministerijos ekspertų taryba politinei euforijai nepasidavė ir į prancūzų projektą pažvelgė reikliai.

PROJEKTAS PAKITO NEŽYMIAI

Nuo Kauno arenos vizijos pristatymo praėjus bemaž metams, BBI projektas patobulėjęs nedaug. Viduje – ta pati „U“ formos arenos taurė, eksterjero kiautas – tos pačios laužytos formos. Urbanistinius projekto sprendinius pristačiusio G.Natkevičiaus teigimu, arena nežymiai patraukta tam, kad nuo Senamiesčio pro „Akropolio“ parkingą būtų matyti Karmelitų bažnyčios bokštai. Šią miglotą motyvaciją M.Regembalis papildė – medžiais apsodinta arena Nemuno saloje atrodysianti lengva ir elegantiška.

Sporto ir pramogų rūmų vidaus struktūra remiasi 3 lygių sistema. Apatinis lygis (altitudė 28,50 m) skirtas techninei bei ūkinei zonai. Per jį vyktų ūkinis arenos aptarnavimas, būtų patenkama į VIP’o ložes. Publika, laiptais užlipusi į grįstą platformą virš parkingo, 6 metrais aukščiau, į vidų patektų per rytinėje pusėje numatytą įėjimą. Šiame, pagrindiniame, arenos lygyje projektuojami restoranai ir į tribūnas paskirstysianti laiptų bei liftų sistema. Viršutiniame lygmenyje būtų įvairios parduotuvėlės bei ryšys su viršutinėmis tribūnomis. Architektas M.Regembalis sakė, kad universali arenos taurė su stacionariomis ir surenkamomis tribūnomis suprojektuota pagal patogumo kriterijus, o jos matomumas – kone idealus.

Anot G.Natkevičiaus, parkavimo problemas išspręstų 500 vietų apželdintas „vipinis“ parkingas saloje, 1.500 vietų, arenos lankytojams skirtų iš „Akropolio“ parkingo, ir automobiliams paaukota viena Karaliaus Mindaugo prospekto juosta. Pagal autorių sumanymą, neurbanizuotoje žalioje saloje rūmai stūksotų it abstrakti skulptūra.

IT DU VILNIAUS „SIEMENS’AI“

Daugelį pagrindinių arenos projekto trūkumų nurodė jau recenzentas architektas A.Ambrasas, pirmiausia prisipažinęs negalįs atsigauti nuo virš Karaliaus Mindaugo prospekto statomo „Akropolio“ parkingo vaizdo. Jis rėmėsi fundamentaliais architektūros patriarcho Lauryno Gucevičiaus teiginiais, kad pastato grožis, darnumas ir didingumas esąs ne nuo išgalvotų pagražinimų bei papuošimų, bet nuo statinio dalių santykio vienų su kitais ir su visuma, o nuo to priklausąs ir jo stiprumas. Vėlesni ekspertų teiginiai tik patvirtino, jog šie principai daugeliu atvejų arenos projekte buvo ignoruoti.

Daugiausia ekspertų kritikuoti prancūzų urbanistiniai sprendiniai, ypač – sumanymas į salą pastatą „įsodinti“ atvirkščiai. Dauguma jų pažymėjo, kad prancūzai pagrindinį įėjimą orientavo ne į miesto centrą (S.Daukanto gatvės ašį), bet į salos galą M.K.Čiurlionio ir geležinkelio tiltų pusėje. Į Senamiestį atgręžtame fasade prancūzai numatė specialią angą scenai, kuri tiktų tiek vidui, tiek laukui, ir… ūkinį aptarnavimą. Taigi nuo miesto centro ateinančiam lankytojų srautui rūmus tektų kaskart apeiti.

A.Ambraso manymu, tai ne tik labai nepatogu – šitaip paneigiami logiški ryšiai su kontekstu. Architekto G.Balčyčio teigimu, būtent prisirišimas prie abejotino scenos „lango į Senamiestį“ sutrukdė autoriams kritiškai pažvelgti į arenos orientaciją.

Kritikos nusipelnė ir pernelyg išpūstas, agresyvus kontekstui arenos tūris (ilgis – 125 m, plotis – 110 m, aukštis – net 38 m). Pasak ekspertų, šioje vietoje jis aiškiai per didelis. „M.Regembalio arena net 2 kartus didesnė už Vilniaus „Siemens’o“ areną, o tai verčia suabejoti projekto efektyvumu ir ekonomiškumu“, – pažymėjo Architektų sąjungos pirmininkas K.Pempė. Pasak prof. J.Bučo, Kaunui reikia simbolio, kuris išjudintų provincialų visuomeninį gyvenimą, tačiau būtina labiau atsižvelgti į miesto savitumą ir mastelį.

Architektūros ir urbanistikos ekspertai mažiausiai pastabų turėjo arenos vidaus struktūrai ir ryšiams, tik abejojo, ar autorių pasirinkta „U“ formos tribūnų schema racionali. Mat architekto E.Miliūno kolektyvas į net 9 metrais (!) žemesnę areną sugebėjo sutalpinti 15.000 vietų, o prancūzai į gerokai didesnę – tik 12.500 vietų. Pasak daugumos ekspertų, būtina paieškoti galimybių tūrį sumažinti, o nulinę altitudę – nuleisti kiek galima žemiau.

ATSITIKTINĖ SIMETRIJA

Šiek tiek gerų žodžių M.Regembalis sulaukė už architektūrinę koncepciją, tačiau jam palinkėta surasti pastato dermę su kraštovaizdžiu. Pasiūlyta panagrinėti arenos tūrį Nemuno slėnio panoramose ir paieškoti ekspresyvesnio architektūrinio sprendimo. Dėl su ledkalnio įvaizdžiu besikertančios plano simetrijos ir kraštovaizdyje nederančio tūrio kai kurie ekspertai net sudvejojo, ar prancūzų projektas nebūsiąs ištrauktas iš kito konteksto.

Matyti, kad BBI projektuotojų kolektyvas daugiausia padirbėjęs prie eksterjero apdailos – siūlo komponuoti skaidraus bei dažyto stiklo, metalo elementus, pasitelkti pašvietimo galimybes. Ieškodami nereguliaraus eksterjero piešinio, jie išnagrinėjo ledo bei medžio vidinę struktūrą. Tačiau daugumos ekspertų manymu, prancūzų projektuotojų komanda dirbo ne visai ta linkme. Pasak jų, panašus fasadų apdailos sprendimas jau ne kartą matytas užsienio architektūroje, o gerokai įtaigesnis buvęs peršviečiamo ledkalnio įvaizdis pirminėje projekto vizijoje. „Pastato architektūra dar negimusi, o jau pasenusi“, – replikavo K.Pempė.

URBANISTIKA JAU „NUŽUDYTA“

Architektūros ir urbanistikos ekspertams labiausiai užkliuvo, kad likimo valiai palikta transporto srautų bei parkavimo problema – savotiška uždelsto veikimo bomba. Iš esmės jos nesprendžia nei arenos architektai, nei „Akropolio“ projektuotojai, nei miesto valdžia, atsainiai palaiminusi abiejų didžiulių objektų statybą pačiame miesto centre.

Siūlyta modeliuoti transportinę situaciją mieste, prieš pradedant abiem objektams funkcionuoti. Urbanistas S.Čereškevičius, remdamasis didžiųjų Vilniaus objektų pavyzdžiais, prognozavo, kad Kauno centrui gresia didžiulės eismo problemos. „Jų daugiausia kils ne parkuojantis, bet dėl kamščių atvažiuojant bei išvažiuojant“, – pažymėjo urbanistas.

Taip pat į akis ekspertams krito aiškiai per siauras pėsčiųjų tiltas, vedantis į „Akropolio“ parkingą, nenumatytas autobusų parkingas, besikertantys automobilių ir pėsčiųjų srautai. Ekspertai nebe pirmą kartą akcentavo, kad „Akropolio“ ir arenos projektuotojai sprendinių turėtų ieškoti bendrai.

Pastebėta, kad nesama jokio arenos ansambliškumo su „Akropoliu“. Ir nors keli ekspertai teigė, kad šioje vietoje urbanistika jau „nužudyta“, buvo pateikta siūlymų, kaip situaciją „paredaguoti“. Pavyzdžiui, virš Karaliaus Mindaugo krantinės greta „Akropolio“ pastačius pėsčiųjų tiltą į areną, išsispręstų pėsčiųjų ir automobilių srautų problemos. O po renginių arenoje lankytojai, pasklidę „Akropolyje“, sumažintų smūginę bangą miesto gatvėms.

Tačiau vargu ar tokie sumanymai galės būti realizuoti, nes tarp arenos ir „Akropolio“ projektų deklaruotos sąjungos nematyti. Net daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas suprojektuotas taip, kad jo jungtis su arena be rimtų korektūrų nėra įmanoma.

Iš tiesų neprojektuojamas ir arenai paskirtos salos dalies sutvarkymas. Formaliai M.Regembalio grupė lyg ir turi laikytis E.Miliūno sklypo planų, tačiau šie naujam arenos projektui netinka, o naujų pasiūlymų nepateikta. Deklaruojamas žaliosios salos su natūraliais krantais variantas, turint omeny 12.000 žiūrovų srautus, tiesiog primena neatliktus namų darbus.

ŠEŠĖLIŲ TEATRAS DAROSI NEBEJUOKINGAS

M.Regembalio pristatytame arenos projekte maža pagarbos ir išskirtiniam Nemuno slėniui. Žinoma, greta „Akropolio“ garažo kiekvienas projektas atrodytų savotiškai, tačiau šįkart nematyti elementarių pastangų sukurti urbanistinį ir landšaftinį dialogą su kontekstu. Todėl nė vienas architektūros ir urbanistikos ekspertas nepritarė, kad būtų realizuojami tokio pavidalo rūmai. Jungtinė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų bei Aplinkos ministerijos ekspertų taryba prancūzams pasiūlė pastabas išnagrinėti ir pagal jas pakoreguotą projektą tarybai pateikti vėl.

Sporto ir pramogų rūmus Nemuno saloje pastatyti pasisiūlęs prancūzų koncesininkas Kauno valdžios buvo sutiktas it princas ant balto žirgo. Deja, lūkesčiai nesipildo ir atrodo, kad „už kadro“ vyksta kažkokie paraleliniai veiksmai, todėl Kauno arenos projektavimo procesas yra keistas ir menkai rezultatyvus.

Kauno centre jau pridaryta urbanistinių klaidų – plačiomis gatvėmis atkirstos upės, įsileista milžiniška „Akropolio“ komercinė mašina, virš Karaliaus Mindaugo prospekto baigiamas statyti daugiaaukštis parkingas, neseniai greta Laisvės alėjos atidarytas kalėjimas – taigi dar kartą klysti miestas tiesiog nebeturi teisės.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Zaraso ež. estrada

DAUGIAU KAMERINĖS KULTŪROS: Į Zaraso salą nugrims betoninis estrados kupolas

Architekto Šarūno Kiaunės kolektyvas prieš kelerius metus Zarasuose suprojektavo šiuolaikišką apžvalgos ratą, kuris papildė Aukštaitijos kraštą pristatančius leidinius ir net pateko į Europos viešųjų erdvių

Vienybės aikštė

VIENINGOJE TYLOJE: Prasideda Vienybės aikštės pertvarkymo projektavimas

2017 liepos 52 KomentaraiAudrys Karalius

Vieną pagrindinių Kauno aikščių gaubia visiška nežinia. Matyt, kad ta nežinia būtų dar tirštesnė, Kauno valdžia nutarė išbandyti miestiečių budrumą: liepos 7-osios vakarą kauniečiai laukiami

Kokonas medyje

KOKONAS MEDYJE: Konkursinių darbų paroda Vilniuje

2017 birželio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo šiandien Lietuvos architektų sąjungoje galima apžiūrėti Kokono medyje konkursinių idėjų ekspoziciją. Konkursą, kuris numatytas Indrajos ežero saloje netoli Zarasų, rengia projekto „1:1“ iniciatoriai ir

site_fr_170300_e01_xxx

GAIVINS PARYŽIAUS ŠIRDĮ: Parengta Sitė salos urbanistinė studija

2017 kovo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje Paryžiaus širdyje esančioje Sitė saloje nuo XIX amžiaus vis mažėjo gyvenamųjų namų, kuriuos pamažu keitė įvairūs administraciniai. Taip iš šios svarbios miesto vietos pamažu

tit_vienybes-a

VIENINGA DUOBĖ: Kaunas 25 metams išnuomavo centrinę miesto aikštę verslui

2017 kovo 314 KomentarųAudrys Karalius

Vienybės aikštė, beveik 100-metį tarnavusi kauniečiams viena svarbiausių viešųjų erdvių – traukiasi iš viešojo gyvenimo. Vasario 28-ąją Vienybės aikštė Kauno Tarybos vienbalsiai pažeminta iki „inžinerinio

arena_jo_170200_e01_xxx

ATIDARYTA JONAVOS ARENA: Idėją realizuoti truko 10-metį

2017 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Jonavoje neseniai iškilmingai atidaryta Jonavos sporto arena. Bendrovės „Projektų centras“ suprojektuotas naujas statinys, nepaisant savo gana kuklių parametrų, vienas ilgiausiai Lietuvoje statytų šiuolaikiškų sporto centrų.

images_pulsas_foto_4840_trans_kn_161000_e01_xxx

GALERIJA ANT RATŲ://DARGANOTAS KAUNO DIENAS SKAIDRINA POPMENO STILIAUS KŪRINIAI

Darganotomis rudens dienomis kauniečių nuotaiką bando praskaidrinti „Galerija ant ratų“ – popmeno stiliaus kūriniais papuošti mikroautobusai. Tai bendras menininko Algio Kriščiūno ir maršrutiniais taksi Kauno

images_straipsniu_foto_4523_ciurl_kn_160500_e02_bra

KULTŪRINIAI KAUNO KRAŠTOVAIZDŽIAI://1 DIENA – 8 MUZIEJAI

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus rengia žygį-žaidimą „Kultūriniai Kauno kraštovaizdžiai: 1 diena – 8 muziejai“. Tai – nemokama galimybė per vieną dieną atrasti ir iš naujo

images_phocagallery_4344_kopen_sala_1602_4344_e08_xxx

DANIŠKA KULTŪROS SALA://POPIERIAUS SANDĖLIŲ VIETOJE – VISUOMENINIS KOMPLEKSAS

Žymiojo Kopenhagos operos teatro (arch. Henning Larsen Architects) pašonėje esanti „Popieriaus sala“ greitai turėtų tapti dar vienu svarbiu Danijos sostinės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo židiniu.

images_phocagallery_4242_bibli_kaun_1601_4242_tit_pilnas_kulturos

KAUNAS VISKĄ JAU PERSKAITĖ://MIESTE PRADĖTA UŽDARINĖTI BIBLIOTEKAS

Tai, apie ką kiti miestai gali tik pasvajoti, amžinai jaunatviškas ir savim patenkintas Kaunas jau turi – žinių visuomenė mieste sukurta. Be to, Kaunas pilnas

images_pulsas_foto_3985_guber_kn_150900_e01_xxx

DINGĘS KAUNAS://PASKAITA APIE GUBERNIJOS CENTRO SPINDESĮ IR SKURDĄ

1843 metais Kaunui tapus gubernijos centru miesto veidas priverstinai pradėjo keistis. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX amžiaus antroje pusėje, pasitelkęs to meto

images_pulsas_foto_3868_baltu_na_150600_e03_xxx

BAIGIAMAS BALTŲ KOLIZIEJUS://GRANDIOZINĖ NAISIŲ ARENA ATSIVERIA ŠEIMOMS

Šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Naisiai – ruošiasi festivaliui visai šeimai „Naisių vasara 2015“. Viena iš pastarojo renginio akcentų ֪– galimybė laisvai pasivaikščioti

images_pulsas_foto_3810_maist_pl_150500_e01_xxx

MAIŠTAUJANTIS OPORTUNIZMAS://ARCHITEKTŪROS FONDO LEIDINIO PRISTATYMAS

Pirmąjį birželio ketvirtadienį Architektūros [leidinių] fondas pakvietė susipažinti ir drauge įvertinti naujausią numerį „Maištaujantis oportunizmas/Subversive Opportunism“. O taip pat – padiskutuoti apie leidybos formatus, įgalinančius

images_phocagallery_3330_mazei_konk_1410_3330_mazei_ko_e02

MAŽEIKIŲ SPORTO IR PRAMOGŲ CENTRAS://7 ARCHITEKTŪROS SCENARIJAI

PILOTAS.LT skelbė Mažeikių rajono savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos rengiamą sporto ir pramogų centro architektūrinės koncepcijos konkursą. Neseniai paaiškėjo, kad į šio konkurso nugalėtojus pretenduoja

images_straipsniu_foto_3210_arena_kn_130900_e02_BRA

APKLAUSA PATVIRTINO://GERIAUSIA LIETUVOJE – „ŽALGIRIO“ ARENA

Keturi iš penkių Lietuvos gyventojų bent kartą į metus apsilanko renginiuose Lietuvoje arba užsienyje. Neseniai paaiškėjo, kad šiems renginiams kaip tinkamiausia vieta Lietuvoje įvardinama „Žalgirio“

images_phocagallery_3183_KKK_TIT_V

PROKRUSTO FORMATAI://KAUNO KKK IR KITI EUROSTRUKTŪRINIAI NUOTYKIAI

Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos

images_straipsniu_foto_3170 YIT_RIMI

NAUJAS PREKYBCENTRIS PO ILGOS PERTRAUKOS:// YIT KAUSTA STATYS KAUNE

2014 liepos 84 KomentaraiReklama

Kaune, Savanorių pr. ir S. Žukausko gatvių sankryžoje, iki šių metų pabaigos iškils naujas prekybos centras, kuriame įsikurs „RIMI“ parduotuvė. Pastato statybos darbus atliks Suomijos

images_straipsniu_foto_2877_tele2_SV_140100_e01_xxx

STOKHOLMO ARENA „TELE2“://„PAROC“ PASITARNAVO IŠSKIRTINUMUI IR UNIVERSALUMUI

  Praėjusią vasarą Stokholme buvo atidaryta universali arena „Tele2“, kurioje gali vykti įvairūs pramoginiai ir sporto renginiai, o joje telpa – net 40.000 lankytojų. Naujojo

images_pulsas_foto_2855_arena_kn_130924_e01_BRA

EUROLYGOS KLUBŲ VADOVAI://KAUNO „ŽALGIRIO“ ARENA – GERIAUSIA

Eurolygos klubų vadovai „Žalgirio“ areną išrinko geriausia Europoje. Pranešama, šią nuomonę išreiškė daugumos Eurolygos klubų vadovų. Tokio tipo oficiali Eurolygos pirmojo sezono pusės apklausa buvo

images_pulsas_foto_2847_miest_pl_140100_e01_xxx

APIE MIESTO ERDVES://JUNGTINĖ DVIEJŲ JAUNŲ MENININKIŲ PARODA KAUNE

Kauno miesto muziejuje atidaroma paroda „Miesto erdvės“. Tai jungtinė dviejų jaunų menininkių – Ievos Prūsaitės ir Simonos Lukoševičiūtės – tapybos paroda, sukurta tyrinėjant Kauno miesto

images_pulsas_foto_2721_kamer_kn_131000_e01_xxx

IT ANT DELNO://VIEŠOSIOSE ERDVĖSE ĮSIRENGĖ DIDELĖS RAIŠKOS VAIZDO KAMERAS

Viešąsias Kauno miesto erdves nuo šiol kiaurą parą stebi didelės raiškos vaizdo kameros. Jos sujungtos naujos kartos šviesolaidžio tinklu bei valdomos iš vieno centro, įrengto

LAIVYBA KAUNE://INICIJUOJAMA DISKUSIJA APIE MARINA PRIE „ŽALGIRIO“ ARENOS

Prie Kauno „Žalgirio“ arenos planuojama prieplauka, kuri tiks laikinai prisišvartuoti vos 1 ar 2 laivams. Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi, kad taip „Žalgirio“

images_phocagallery_2590_arena_keda_1308_2590_arena_ke_130800_e13_xxx

IT VOKIŠKA MAŠINA://KĖDAINIŲ ARENA TESTUOJA DU NAUJUS MODELIUS

2013 rugpjūčio 206 KomentaraiAlmantas Bružas

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos krepšinio rinktinė svečiavosi Kėdainiuose, kur pergale prieš belgų krepšininkus atidarė naują sporto areną. Šį vos per 14 mėnesių pastatytą universalų ir šiuolaikišką

images_phocagallery_2563_sala_2563_TIT

NEMUNO SALA KAUNO CENTRE://PRADEDAMAS RENGTI DETALUSIS PLANAS

Kauno miesto taryba pagaliau pritarė sprendimui parengti visos Nemuno salos detalųjį planą, kuris numatytų milžiniškos dykros pačiame miesto centre pritaikymą aktyviam ir pasyviam poilsiui bei