Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininko Antano Samuolio paroda. Eksponuojami 45 menininko kūriniai, tarp kurių ir garsioji „Baltoji obelis“. Paroda skirta A.Samuolio 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Vasario 15 dieną (ketvirtadienį)
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kviečia į dialogą tarp originalių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų ir reprodukcijų, tradicinės tapybos ir moderniomis technologijomis atkurtų paveikslų. 12 M.K. Čiurlionio paveikslų perkūrimo procesui buvo naudojamas ir dirbtinis intelektas. PASITELKĖ NAUJAS TECHNOLOGIJAS Nacionalinis
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma paroda „Žalia“. Ši spalva ekspozicijoje sujungia Lietuvos meną, istoriją, amatus bei gamtą ir mokslą. Pristatomi kūriniai atskleidžia įvairiausias žalios spalvos variacijas – nuo nostalgijos, pasimėgavimo, hedonizmo iki baimių ir nerimo. DAUGUMAI
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kviečia drauge švęsti garsaus Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį. Šventės dalyvių laukia visą dieną truksianti nemokama programa. Rugsėjo 24 dieną (šeštadienį) Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus (V.Putvinskio g. 55, Kaunas) pažymės 147-ąjį M.K.Čiurlionio
Pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje pristatoma žymiausio Lietuvių menininko M.K.Čiurlionio kūrybos paroda. Per 100 kūrinių ekspoziciją Pietų Londono galerijoje vainikuos vienas vėlyviausių ir žinomiausių Čiurlionio kūrinių „Rex”, kuriame Čiurlionis įkūnijo savo viziją apie sudėtingą tarpusavyje susijusį žemiško ir
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune vyks koncertas, skirtas didvyriškai Ukrainos kovai prieš Rusijos agresiją paremti. Koncerto metu skambės Z.Bružaitės, A.Schnittke‘ės, O.Balakausko ir A.Partu kūriniai smuikui ir fortepijonui. Visos paramos koncerto metu suaukotos lėšos bus pervestos į specialią
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Kauno tulpės. Liaudies kūrybos įtaka modernizmui“ – apie tai, kaip darniai ir gražiai tarpukario miesto kultūra susipynė su gyvybinga kaimo tradicija, praturtino viena kitą ir tapo išskirtiniu to laikotarpio
Kartą paklausiau profesoriaus Vytauto Landsbergio, kodėl jo tėvas architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, prisiekęs modernistas, grįžęs iš emigracijos į sovietinę Lietuvą, nebekūrė sau būdingos architektūros, o pasuko į paveldinės architektūros lauką? Vytautas Landsbergis: Matai, kai tėvas 1959-aisiais per Nikitos
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001