XIX–XX amžių sandūroje Kaune statyta tvirtovė ilgą laiką buvo užmiršta. Kone visi jos fortai stūksojo apleisti, nenaudojami. Tvirtovei neabejingų žmonių dėka kiek anksčiau buvo prikeltas VII fortas, nūnai visuomenei pamažu atveriamas ir VI fortas. „Bėgantis laikas, gamta
Liubavo dvaro sodybos XVIII amžiaus baroko architektūros ansamblio pastatai atgimė naujam gyvenimui. Sutvarkyti ir muziejaus reikmėms pritaikyti du šio dvaro sodybos centrinės reprezentacinės dalies pastatai – oficina-lobynas ir oranžerija. Apžiūrėti muziejaus reikmėms pritaikytus objektus bus galima projekto
Medinės architektūros paveldą skatinanti Musteikos kaimo bendruomenė, bendradarbiaudama su Dzūkijos nacionaliniu parku, Lietuvos liaudies buities muziejaus tyrimu centru bei „Jautmalkės lėpis“, rengia atvirų durų dieną. Renginys įvyks šį šeštadienį, balandžio 22 dieną Musteikos kaime. Balandžio 22 dieną
Neringos savivaldybėje rengiamas Neringos miesto gyventojų bei verslininkų susitikimas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistais. Bus aptariamas Neringos kraštovaizdžio išskirtinumas, pristatytos galimybės kompensuoti tvarkybos darbus. Susitikime taip pat dalyvaus architektai, kultūros paveldo
Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne vien užsienio, bet ir Lietuvos viešojoje erdvėje gausėjančius debatus dėl postmodernizmo architektūros
Reta proga susipažinti su italų modernizmo architektūra Afrikoje, Eritrėjos sostinėje Asmaroje, – Edvardo Denisono (Edward Denison) paskaita Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje. Balandžio 13-ąją, ketvirtadienį, 17:30, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g.11, Vilnius) dr. Edvardas
Kauno menininkų namuose neseniai įteiktos 2016 metų Kauno meno kūrėjų asociacijos (KMKA) premijos. Tarp apdovanotųjų – ir architektė Loreta Janušaitienė, pernai itin aktyviai dirbusi įvairiuose Kauno istorinės architektūros baruose. Drąsių šiuolaikiškų sprendimų istoriniame kontekste nevengianti kūrėja apdovanota
Uostamiesčio savivaldybė ką tik aptarė planus atkuriamoje Klaipėdos pilies šiaurinėje kurtinoje įrengti muziejaus ekspoziciją. Čia numatoma suformuoti 2 naujas erdves, kuriose bus pristatomos interaktyvios ekspozicijos, skirtos XIV–XVII amžiaus Klaipėdos pilies ir miesto archeologijai. Šiuo metu vyksta Klaipėdos
Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta į preliminarų sąrašą. Savo tarpukario moderniąją architektūrą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše matantis
Prieš dvejus metus, statant Koncertų salę, gauti pirmi rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo vien žvejų kaimelis. Ką tik archeologai greta rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai kitų vertingų
Po 8 metus trukusių restauravimo darbų atgijo Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas. Anksčiau Mokytojų seminarijai priklausęs neogotikos stiliaus pastatas yra ne tik didelis, bet ir labai sudėtingos planinės struktūros, todėl darbai čia vyko dalimis. Kaip
Kaune restauruoti Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos vargonai. Didžiausius Lietuvoje istorinius vargonus 1882-1896 m. pastatė vienas žymiausių Lietuvos vargonų meistrų Juozapas Radavičius. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Instrumentą sudaro net 3
Liet. Verslininkų S-gos steigėjai, žymūs lietuviai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai š.m. (1940, redakcijos pastaba) balandžio mėn. 17d. 20 val. Kaune Laisvės al. 36 atidarė naują moderniškiausią kinoteatrą “ROMUVA”. Kinoteatro pastatas buvo pradėtas statyti 1939 mt. gegužės
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001