Architektūros pokalbių fondas aktyviai tęsia rudeninį savo pokalbių ciklą, skirtą moderniai architektūrai. Rugsėjo ketvirtadieniais savo patirtimi ir įžvalgomis apie modernizmo paveldą Nacionalinėje dailės galerijoje jau dalinosi meno istorijos profesorius Martas Kalmas (Estija) ir idėjų istorikas Davidas Crowley
Administracinių bei biurų statyboje daugėja pavyzdžių, kai architektūra yra ir išraiškinga, ir energetiškai efektyvi. Firmos „Studio Bellecour“ architektams Tulūzos (Prancūzija) administraciniame komplekse „Galilee“ šiuodu tikslus pasiekti padėjo išorinės žaliuzės ir originalus baltas šydas. Du korpusus dinamiškai sujungiantis
Kuokkalos bažnyčia su bendruomenės centru Jyvaskyloje (Suomijoje) yra gana paprasta, tačiau vizualiai išraiškinga. Šiuolaikiškoje jos architektūroje subtiliai persipina skandinaviškos medinės statybos tradicijos, jautrus autorių požiūris ir pažangios pasaulinės ekologijos idėjos. Suomių firmų „Lassila Hirvilammi“ ir „Luonti“ architektai
Austrų architektą Adolfą Loosą (Adolf Loos) meno istorikai pelnytai stato greta didžiųjų modernizmo architektūros asmenybių – F. L. Wrighto, Le Corbusier ir Miese‘o van der Rohe. Tačiau mažai kas žino, kad didžiąją gyvenimo dalį Amerikojeir Austrijoje praleidęs
Šiuolaikinės apšvietimo technologijos padeda gana paprastomis priemonėmis sukurti aplinką, kurioje architektūra kurtų dialogą su šviesa. Apšvietimo studijos „Flos“ naujoje sistemoje „Soft Architecture“ tam pasitelkta speciali lengva, bet tvirta kompozicinė medžiaga, leidžianti paslėpti apšvietimo šaltinius. Su šia sistema
Gruzijos kryptį į Vakarus aiškiai demonstruoja kad ir šalyje aktyviai įgyvendinama visuomeninių pastatų architektūros politika. Greta anksčiau apžvelgto šiuolaikiško Sarpio muitinės posto projekto Juodosios jūros pakrantėje (arch.„J.Mayer H. Architects“), šioje Kaukazo valstybėje greitai iškils dar vienas išraiškingas
Gal teatrui iš tikrųjų reikia labai nedaug – šiek tiek entuziazmo ir… krūvos paprasčiausio šlamšto. Kad ir kaip ten bebūtų, vos tiek užteko, jog Londone atsirastų naujas teatras. Daugiausia iš senų medinių vaisių ar daržovių palečių bei
Pietų Amerikos šiuolaikinė architektūra Europoje nepelnytai mažai žinoma. Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje vis dažniau atsiranda originalių objektų, kurie dažnai išsiskiria savitomis minimalistinės modernios architektūros ir gamtos sandraugomis. Vienas tokių – Brazilijos miestelio Brumadinho 35 hektarų Inhotimo meno parke
Karštą vasarą gurkšnojant šaltą alutį, kartais kyla kūrybingų sumanymų. Vokietijos Detmoldo taikomųjų mokslų universiteto studentams šovė mintis pasistatyti vasaros paviljoną iš panaudotų alaus dėžių. 2.000 dėžių paviljonas „Boxel“ skirtas ilgiems studentiškiems vakarams su muzika. Beje, išradingiems studentams
Irano Sahando kalno papėdėje prie sienos su Azerbaidžanu stūkso istorinis Kandovano kaimelis iš daugybės piliakalnio formos namukų. Kai kurių iš vulkaninių uolų išgremžtų jo namukų amžius siekia daugiau nei 700 metų. Vis dėlto per ilgus šimtmečius Kandovano
Amerikos žurnalas „Vanity Fair“, nusprendęs išrinkti geriausius 30-čio statinius, apklausė 90 žymių pasaulio architektų, architektūros kritikų, architektūros mokslininkų. Savo vertinimus žurnalui atsiuntė 52 šiuolaikinės architektūros elito atstovai tarp kurių net 11 Pritzkerio (architektūros Nobelio) premijos laureatų. Nors
Ispanijos San Vicento miesto aikštėje šią vasarą realizuotas architekto Jose Maria Chofre projektas gerokai išsiskiria iš pastaraisiais metais išpopuliarėjusių žaliųjų fasadų ar stogų sodų. Jo pagrindinis akcentas – daugiabučio šoną dengianti 6 aukštų vertikali žaliuojanti siena. Šis
Kauno Laisvės alėjoje veikiančioje VDU galerijoje su spalvinga savo gatvės meno kūryba lankytojus susipažindino pasaulinio garso grafičio menininkai iš Brazilijos „Os Gemeos“. Lietuvių kilmės menininkai Otavio and Gustavas Pandolfo šioje akademinėje erdvėje diskutavo apie Brazilijos ir Lietuvos
Kiekvienais metais Amerikoje, Nevados dykumoje iškyla ir be pėdsakų išnyksta miestas. Nuo 1986 metų čia vykstantis festivalis „Degantis žmogus“ – ne tik nevaržomos laisvės bei instaliacijų fiesta, bet ir savotiškas meninis protestas prieš Vakarų visuomenės puritonizmą, draudimus,
Gruzijos Sarpio muitinės posto projektas Turkijos pasienyje, Juodosios jūros pakrantėje. Vokiečių firmos „J.Mayer H. Architects“ architektai muitinės postą suprojektavo su bokštu, kurį horizontaliai skaidys aptakių formų terasos. Iš įvairiuose pastato lygiuose kabančių terasų atsivers puikūs vaizdai į
„Villa Savoye“ – vienas žymiausių ankstyvojo modernizmo pastatų. Būtent ją projektuodamas, šveicarų kilmės prancūzų architektas Le Corbusier (tikr. Charles Edouard Jeanneret) pirmą kartą aiškiai suformulavo 5 garsiuosius „tarptautinio stiliaus“ principus.Jie šiuolaikiniams architektams žinomi nuo studijų laikų, o
Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą
Tarptautinės architektų dienos renginių epicentru šiemet neabejotinai buvo Turinas, kuriame įvyko Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) XXIII kongresas. Nors į Italiją buvo išvykusi ir dalis architektūrinio elito, Liepos 1-oji Lietuvoje šventinių renginių nestokojo.Jau tapo įprasta, kad profesinė šventė
Matyti šiuolaikišką ir gyvą Vienybės aikštę kauniečiai svajoja jau senokai – tą patvirtina ir prieš 16 metų surengtas jos rekonstrukcijos konkursas, ir dažnos diskusijos. Proga iš pagrindų atnaujinti sovietmečiu Leninui „primatuotą“ reprezentacinę miesto aikšte atsirado tik prieš
Viešosioms erdvėms, nekomerciniams objektams užleidžiant vietą pelningesniems kvadratiniams metrams, žinia apie naują kultūrinį pastatą yra laukiama retenybė. Deja, ne visada ji džiugina. Miestams sunkiai išgalint visuomeninius objektus kurti savarankiškai, tenka ieškoti bendradarbiavimo su privačiu verslu modelių, o
Pastaraisiais metais dygstančios naujos arenos Lietuvoje jau tapusios beveik įprastu reiškiniu, tačiau didelis visuomeninis statinys kiekvieno miesto gyvenime tampa įvykiu. Paskui Vilnių bei Šiaulius įsigyti nuosavus vartus į sporto ir pramogų pasaulį suskubo Panevėžys. Areną jam suprojektavo
Naujosios Kauno arenos reikalai jau seniai tapę savotiška muilo opera su detektyvo elementais. Ilgus metus miestiečių laukto svarbaus sporto ir kultūros objekto projektavimas apipintas neaiškiomis intrigomis, nutylėjimais ir keista pompastika. Labiausiai stebina tai, kad vienu metu sumanyti
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001