ATGYJA LDK DIDYBĘ MENANTI PILIS//ĮPUSĖJO MEDININKŲ PILIES TVARKYMO DARBAI

Vos 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti Medininkų pilis – nepelnytai primirštas ir ilgai likimo valioje buvęs istorinis gynybinis objektas, menantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didybės laikus. Nuo 1311 metų kronikose minima viena seniausių Lietuvos pilių pagal plotą yra didžiausia aptvarinė pilis šalyje bei viena didžiausių tokio tipo gynybinių statinių visoje Rytų Europoje. Jau kitą pavasarį šis įspūdingas statinys turėtų tapti svarbiausiu turistų traukos tašku pietrytinėje Lietuvoje ir padės geriau suvokti šlovingą Lietuvos valstybės istoriją.

PILIES KIEMAS – BEVEIK 2 HEKTARAI

Medininkų pilies kiemas užima net 1,85 hektaro plotą, o visas gynybinis kompleksas su grioviais ir pylimais – siekia 6,5 hektaro. Šį gynybinį statinį architektūros istorikai laiko analogišku netoli Medininkų esančioms Lydos ir Krėvos pilims, tačiau jis yra bemaž 2 kartus didesnis už garsiąją Krėvos pilį ir mažiausiai iš visų perstatytas. Istoriniuose metraščiuose Medininkų pilis minima nuo 1311 –1313 metų, kuomet jos apylinkėse gyventojai slėpėsi nuo totorių bei Vokiečių ordino antpuolių. Jos kiautinės konstrukcijos siena ir bokštai sumūryti iš lauko akmenų ir plytų baltiškuoju plytų rišimo būdu. Pilis turėjo 4 bokštus bei 4 vartus.

Didžiausios Lietuvos aptvarinės pilies restauravimo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektą inicijavo nuo 2004 metų ją valdantis Trakų istorijos muziejus, o parengė – architekto Roberto Zilinsko vadovaujamas „Senojo miesto architektų“ kolektyvas. Pilis tvarkoma bei turistams pritaikoma Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (gen. ranga – UAB „Ekstra statyba“).

DONŽONAS PASIEKĖ 27 METRŲ AUKŠTĮ

Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, nepaisant šiemet Lietuvą užgriuvusios žvarbios žiemos, tvarkybos darbai Medininkų pilyje virte verda. Jau sutvirtintos jos sienos, uždėti apsauginiai stogeliai, atkurti įvažiavimo vartai, įrengta inžinerinė infrastruktūra, nutiestos komunikacijos. Atkuriant senuosius pilies tūrius, naudojamos standartinės pilnavidurės plytos, o kur mūras eksponuojamas – specialių gabaritų plytos.

Baigiamas atkurti ir svarbiausias Medininkų pilies akcentas – donžonas – pilies gynybinis ir gyvenamasis bokštas. Kaip PILOTUI.LT papasakojo architektas R.Zilinskas, dabar betonuojama viršutinė donžono perdanga – plokščias sutapdintas stogas, kurio altitudė pasieks beveik 27 metrus. Kad jo aukštis galėjęs būti būtent toks, buvo nutarta pagal išlikusią donžono 5-ojo aukšto skliauto pėdą. Bokšto sienų storis kai kur siekia net 3,3 metro.

Beje, nuo 1961 metų įvairūs pilies fragmentai buvo ne kartą konservuoti ir restauruoti. Dabar dirbama taip, kad visi šie restauravimo etapai akylesniems pilies lankytojams turėtų būti „įskaitomi“.

Projektą realizavus, PILOTO.LT žiniomis, bokšto viršūnė bus vos 3 cm žemesnė už aukščiausią tašką apylinkėse – ilgai aukščiausiu Lietuvoje laikytą Juozapinės kalną.

TAPS SVARBIU OBJEKTU PIETRYČIŲ LIETUVOS TURISTAMS

Medininkų pilis bus pritaikyta neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus lankytojams, veiks liftas. Tikimasi, kad sutvarkyta ir restauruota Medininkų pilis taps vienu svarbiausių akcentų pietrytinėje Lietuvoje besiformuojančioje turistinėje infrastruktūroje. Planuojama, kad pilis lankytojams vartus atvers kitų metų gegužės mėnesį.

Netoliese yra įsikūręs ir klasicistinis Nemėžio dvaras, valdytas Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Oginskių, Platerių, Tiškevičių .Deja, šis šlovingus LDK laikus menantis dvaras kol kas yra apleistas. Manoma, jog šioje vietoje Vytautas Didysis turėjo pilį. Nemėžyje, išlikusios ir senos musulmoniškos kapinės, kuriose stovi viena iš keturių Lietuvos mečečių.

Turistams taip pat bus siūloma aplankyti Medininkų muitinės posto memorialą, 293,6 metro virš jūros lygio iškilusį Juozapinės kalną su rieduliu pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui atminti, kitus vietos lankytinus objektus.