Minint vieno iškiliausių XX amžiaus Lietuvos dailininkų Algimanto Švėgždos 75-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma grafikos darbų paroda „Mano burtai“. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje eksponuojami A.Švėgždos kūriniai aprėpia vėlyvąjį menininko kūrybos laikotarpį.
Kovo 17 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55) įvyks dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) grafikos darbų parodos „Mano burtai“ atidarymas. Parodoje sukuriama kamerinė nuotaika, atskleidžiamas Rytų filosofijos poveikis menininko kūrybai ir jo glaudus ryšys su gamta. Eksponuojami paties menininko muziejui dovanoti tušu, pastele, akvarele, tempera sukurti žymieji ciklai, kurie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: Laiškas mano senelei (1988),Vapsvų lizdai (1988),Mano burtai (1988), Trys žiemos mėnesiai (Žiemos meditacijos) (1990–1991). Parodą papildo nedažnai eksponuoti menininko estampai, kurti oforto technika.
Švėgždos kūryboje meninė forma yra susijungusi su pagoniška ir rytietiška gyvenimo filosofija. „Esu paskutinis lietuvis pagonis ir pirmasis XXI amžiaus europietis, vėl santaikoje gyvenantis su gamta ir savimi“, – kalbėjo dailininkas 1993 metais. Savo kūryboje A.Švėgžda keliavo intelektualaus kamerinio meditacinio koncepto keliu – vienišiaus keliu: „Esu tiesiog kitoks. Kitokiu keliu einu. Ir galima to mano kitoniškumo nesuprast, nepriimt, blogai išsiaiškint“. Kūryboje jis taip pat vadovavosi tarp Tolimųjų Rytų menininkų paplitusiu posakiu, kad „tikrasis meistriškumas atsiskleidžia apsiribojus minimaliausiomis meninės išraiškos priemonėmis“. Todėl dailininko grafikos darbuose dominuoja meditacinė ramybė, juose užfiksuoti išskirtinai tik gamtos elementai: šakelės, žiedai, javų varpos ir kt.
Paroda „Mano burtai“ Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki balandžio 24 dienos.
Parengta pagal Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
