Sostinėje išduotas statybos leidimas net 32 ha ploto žaliajai erdvei ant Šeškinės šlaitų. Nuo čia atsivers miesto panoramos, vingiuos pėsčiųjų takai, kurie kai kuriose vietose sieks net medžių lajas – įspūdingas pasivaikščiojimas gali trukti nuo valandos iki poros. Visas „Mamutų slėnis“ bus net tik gamtiškas, bet ir atvers galimybes labiau pažinti ledynmečio palikimą Lietuvoje.
SKATINS PAJUSTI GAMTOS GROŽĮ
Vilniuje bus tvarkoma 32 ha teritorija netoli „Akropolio“ ir būsimojo Nacionalinio stadiono. Statybos leidimas gautas pirmiems trims šio sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos plėtojamo projekto etapams. Jiems šiuo metu yra paskelbti ir rangos pirkimai. Įgyvendinant šiuos etapus, bus įrengti pėsčiųjų takai, laiptai, regyklos, pėsčiųjų tiltas, edukacinės ir poilsio aikštelės, reikalinga infrastruktūra, pagrindinis įėjimas į parką nuo Geležinio Vilko g. Taip pat numatyta įrengti pėsčiųjų takų jungtis su šiuo metu statomu Nacionaliniu stadionu. Ketvirtasis etapas, kuriam laukiamas atskiras statybos leidimas, apims pėsčiųjų ir dviračių tako su reikalinga infrastruktūra ties Ukmergės gatve įrengimą.
„Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija – vien pasivaikščiojimas čia leidžia pajusti gamtos grožį. Papildžius teritoriją edukaciniais elementais, ši patirtis taps dar turtingesnė – lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti. Vilnius iki šiol nėra išryškinęs savo geologinio išskirtinumo Europos kontekste, todėl ledynmečio tema atveria galimybę sukurti nacionalinės svarbos traukos vietą, išskirtinį maršrutą miesto centrinėje dalyje“, – sakė Vilniaus m. meras Valdas Benkunskas.
TAKAI PASIEKS IR MEDŽIŲ LAJAS
„Mamutų slėnį“ sudarys pasivaikščiojimo takai, regyklos, nuo kurių atsivers plačios Vilniaus panoramos, atskleisiančios svarbių geologinių reiškinių vaizdus. Siekiant pagrindinius takus pritaikyti žmonėms su negalia dalis takų bus pakelti dėl reljefo nelygumo – kai kurie iš jų sieks net medžių lajas.
Taip pat planuojami augalų sodai, kurie bus susodinti pagal Žemės raidos laikotarpius, „ganyklos“ – žaidimų ir poilsio aikštelės, amunicijos takas šalia istorinių amunicijos sandėlių.
„Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu – leidžiant ją išgyventi per mastelį ir judėjimą. Lankytojai galės pažinti geologinį laiką eidami takais, apžiūrėti ledynų atneštus riedulius iš Šiaurės regionų ir Baltijos jūros dugno bei stebėti jų kitimą. Apžvelgiant šiuos ir kitus edukacinius elementus vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais stabtelint poilsio stotelėse, gilinantis į edukacinę medžiagą – net ir dvi“, – pasakojo Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
IDĖJĄ IŠRINKO KONKURSO KELIU
Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio sutvarkymo idėją, grįstą ledynmečio pažinimu, pasiūlė bendrovė „Bauland“, išrinkta po Vilniaus vystymo kompanijos organizuoto atviro architektūrinio projekto konkurso. Projektą rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais.
Projekto idėjos autoriai konsultavosi su geologais, kurie pabrėžė, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba. Jos kraštovaizdį nulėmė tirpstančio ledo vandenų srautai. Yra įvairios hipotezės, pagal kurias manoma, kad mamutai galėjo tik atsitiktinai atklysti į Lietuvos teritoriją, galėjo ir gyventi čia, nes Lietuvos teritorijoje augo mamutams tinkamas maistas.
„Kiekvienas parko elementas, nuo informacinių stendų iki žaidimų erdvių, atkartoja Šeškinės geomorfologinio draustinio geologinę sandarą. Rekreacinei architektūrai kurti pasirinktos medžiagos – presuota žemė, vietinis molis, medis, smėlis – tiesiogiai atspindi tai, kas tūkstantmečius slypėjo po mūsų kojomis. Centrinis parko akcentas – bronzinis „Mamutų slėnio“ maketas. Tai itin tikslus masteliu 1:10000 sukurtas reljefas, vaizduojantis unikalų draustinio paviršių. Šis meno kūrinys leis lankytojams iš paukščio skrydžio perspektyvos suvokti slėnio mastelį bei jo geomorfologinę struktūrą“, – pabrėžė „Bauland“ vadovas, urbanistas Donatas Baltrušaitis.
Projekte taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms. Jų meninei išraiškai numatomas atskiras skulptūrų kaip meno objektų konkursas arba jų įsigijimas bus inicijuojamas per Vilnius miesto savivaldybės meno rėmimo programą „Kuriu Vilnių“.
DARBUS PRADĖS METŲ PABAIGOJE
Užfiksuota, kad prieš 1832 m. uždarant Vilniaus universitetą jo kolekcijoje buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų. Mamutų kaulų radiniai buvo surinkti mokslininkų ir vietos gyventojų Neries pakrantėje, o didelė dalis – XIX a. buvusiame Vilniaus priemiestyje Šnipiškėse ir Šeškinės kalvų papėdėje. Kitos mamutų kaulų Vilniuje radimvietės – muzikinio teatro „Legendos klubas“ Kalvarijų g. teritorijoje, Vilniaus g. ties Vyriausybe ir Smėlio g. Antakalnyje. Pastarosios vietos jau stipriai urbanizuotos ir prarado pirmykštį kraštovaizdį. Todėl Šeškinės kalno teritorija liko tinkamiausia erdve, kurioje prasminga pasakoti apie ledynmetį ir mamutus Vilniuje.
Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 m. siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų srautų suklotų sluoksniuotų nuosėdų Neries slėnio šlaitų fragmentą.
Planuojama, kad teritorijos tvarkymo darbai bus pradėti 2026 m. pabaigoje, o po „Mamutų slėnį“ bus galima pasivaikščioti 2028 m. II pusėje. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga – ji dengs 5,4 mln. eurų projekto realizavimui skirtų išlaidų.
Parengta pagal Vilniaus vystymo kompanijos informaciją.
Titulinis pav.: Mamutų slėnis (arch. „Bauland“).
Mamutų slėnis (arch. „Bauland“).
Mamutų slėnis (arch. „Bauland“).
