Projektavimas istoriniuose miestuose neretai panašus į sudėtingą chirurginę operaciją, kai reikia moderniu architektūriniu implantu pakeisti sergantį urbanistinį organą, istorijos eigoje nutrupėjusią miesto struktūros dalį ar atlikti kurios nors estetiškai svarbios vietos rekonstrukciją. Vieną tokio neimituojančio istorijos kultūringo architektūrinio elgesio pavyzdžių galima pamatyti vienos kukliausių Europos Sąjungos šalių sostinės širdyje.
ATLIKO NEEILINĘ URBANISTINĘ OPERACIJĄ
Reikšmingesnės architektūrinės intervencijos UNESCO vietovių ar kituose istoriniuose urbanistiniuose dariniuose yra nepaprastai retos. Labiausia – dėl istorinių vietovių autentiškumui, identitetui ir vientisumui gręsiančių naujos statybos pavojų. Žinomą italų architektą Renzo Piano su visa jo „high-tech‘inių“ įrankių palete anksčiau buvo įsileidę ne vien Paryžius (garsusis Georges Pompidou meno centras kartu su R.Rogersu), egzotiškoji Naujosios Kaledonijos kultūra (etnografinę medinę statybą interpretuojantis Jean-Marie Tjibaou kultūros centras), bet ir ypatingu išrankumu naujai statybai garsėjanti Senoji Roma (Auditorium Parco della Musica). Dar vienas jo architektūrinio meistriškumo įrodymas neseniai įgyvendintas Maltos sostinėje – Valetoje, 1980 metais įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Italų architektūros meistro vadovaujamas kolektyvas prieš kelerius metus šios pusę milijono gyventojų turinčios šalies sostinėje atliko neeilinio sudėtingumo urbanistinę operaciją – atkūrė miesto vartus, į istorinį audinį integravo naująjį Parlamentą ir po atviru dangumi sukūrė sąlygas spektakliams ar kitiems kultūros renginiams. Architektūrinės intervencijos pasižymėjo ne vien tikslumu, bet ir sumanymo kompleksiškumu bei virtuozišku laviravimu tarp sena ir nauja.
Maltiečių nuo seno vadinamas „miesto durimis“ (Bieb il-Belt) XVI amžių menantis įėjimas į Valetos miestą istorijos peripetijose net kelis kartus buvo daromas ir perdaromas, kol galiausiai prarado savo pradinę funkciją, formą, proporcijas. Architekto R.Piano kolektyvas pasistengė atkurti senuosius karo inžinieriaus Dingli‘o nustatytus statinio matmenis, todėl įeinant vėl galima patirti „tikrąjį“ patekimo į miestą pojūtį – tiltu per griovį pro gniuždančiai masyvius gynybinius įtvirtinimus. Naujieji miesto vartai – 8 metrų pločio griežtų architektūros formų sienos plyšys, pernelyg neatitraukiantis turistų dėmesio nuo aplinkui matomų istorinių mūrų. Nauji užstatymo fragmentai nuo istorinių čia atskirti integruotais plieno ašmenimis, tampančiais lankytojui aiškiai įskaitoma, tačiau pakankamai subtilia, takoskyra tarp praeities ir dabarties.
SAULĘ IR ESTETIKĄ SUVALDO PERFORACIJŲ RAŠTAI
Naujojo Maltos parlamento pastatą R.Piano sukomponavo iš dviejų masyvių akmeninių luitų – „užkeltų“ ant palyginti liaunų kolonų, vizualiai sunkiam akmeniui suteikiančių lengvumo. Pastato formą architektai priglūdino prie dabartinio pagrindinės istorinės gatvės plano. Abu šalies naujojo parlamento pastato blokus skiria centrinis kiemas, kuris kartu veikia ir kaip pagrindinis įėjimas į pastatą. Pagrindinį architektūrinį krūvį architektai gana netikėtai sutelkė į vientisas akmenines plokštumas perforuojančius ekranus.
Specialiai lazeriu (CNC) išpjaustytos dantyto urbanistinio apdaro iškyšos bei fasadų perforacijos masina žvilgtelėti giliau it pro gundančią gražuolės suknelę. Sutemus – ypač. Šio architektūrinio „drabužio“ paskirtis visgi labiau praktinė – jis skirtas dozuoti saulę, nes piečiausioje Europos šalyje neperkaisti yra svarbu gyvybiškai. Tokie ažūriški akmeniniai raštai taktiškai užsimena ir apie arabų architektūrinius ornamentus bei originaliai „išduoda“ savo lokaciją – savo „pikseliais“ abstrakčiai atkartoja Maltos bei Gozo salų kontūrus.
Ekologiškai ir kontekstualiai ar tiesiog apdairiai akmuo čia panaudotas vietinis – iš specialiai projektui atidaryto Gozo salos karjero. Naujojo statinio į Valetos širdį iš pradžių nenorėję įsileisti maltiečiai dabar jau mielai jį rodo nuo karščio apsnūdusiems turistams.
ŠIUOLAIKIŠKA ISTORINĖS VIRTUVĖS INTERPRETACIJA
Valetos istorinės širdies šiuolaikinį inkliuzą papildantis lauko teatras „Pjazza Teatru Rjal“ – dar vienas autorių architektūrinės meistrystės pavyzdys. Šiai erdvei sukurti buvo restauruotos po II Pasaulinio karo sugriauto operos teatro liekanos tarp kurių yra integruota visa spektakliams bei koncertams būtina teatro „mašinerija“. Taigi, jame vykstančius renginius matyti, o ypač – girdėti gali ne vien įsigijusieji bilietus, bet ir visi tyčia ar netyčia renginio metu atsiradę greta.
UNESCO pasaulio paveldo sąrašo vietovė – iš pirmo žvilgsnio ne ta vieta, kur būtų galima būtų tikėtis pamatyti solidų šiuolaikinės architektūros kūrinį. Architektas R.Piano bei jo kolektyvas šiuolaikinį urbanistinį kompleksą į istorinį kūną įkomponavo subtiliai pirštų galiukais. Taigi, jo sukurti šiuolaikinės architektūros „patiekalai“ Maltos turistų ir net vietinių gyventojų dabar yra nepastebimai praryjami it meistriška tradicinės architektūrinės virtuvės interpretacija, kurioje aiškiai juntami tiek šiuolaikinės architektūros progresijos tonai, tiek ir archajiškos virtuvės aukuro pustoniai. Tuo nesunku kiekvienam įsitikinti asmeniškai – Malta iš Vilniaus pasiekiama vos 3 valandų skrydžiu.
Titulinė nuotrauka: Almanto Bružo.