Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, švęsdamas savo 98 metų įkūrimo sukaktį, pakvietė į naują ekspoziciją centriniuose muziejaus rūmuose Kaune. Naujai atidaromoje ekspozicijoje „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ lankytojus pasitiks Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis…
SENIAUSI EKSPONATAI IR UNIKALŪS ATRADIMAI
Gruodžio 13 dieną (penktadienį) 17 val. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55, Kaunas) atidaroma ekspozicija „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“. Ekspozicijoje pristatoma beveik 600 metų senosios dailės raida, glaustai atspindinti Lietuvos meno ir kultūros tendencijas. Nors čia nėra griežtos chronologijos, išlikę tik fragmentiški istorijos atspindžiai, tačiau ir jie leidžia rekonstruoti bent dalį to tolimo laikotarpio.
I salėje – seniausi eksponatai, unikalūs, vertingi atradimai. Tai – monetų ir papuošalų lobiai, Kauno senamiestyje rasti kokliai ir lėkštės, seniausia skulptūra Lietuvoje „Žygaičių liūtukas“, itin retos knygos, išsaugota Vytauto Didžiojo privilegija, suteikianti Žemaičių vyskupui ir kapitulai žemes ir žmones, įspūdingas gyvenimo tuštybę primenantis tapybos darbas „Memento mori“, kurį papildo itin reta vienuolynuose naudota „Laiko alegorijos“ skulptūra. Lietuva visais amžiais buvo istorinių ir politinių peripetijų sankryžoje, todėl labai didelė dalis paveldo yra prarasta. Tad kiekvienas čia eksponuojamas daiktas įgauna retenybės statusą.
II salėje – seniausios ir vertingiausios gotikinės madonos – tai meno kūriniai, puošę Lietuvos bažnyčias. Gotikinė skulptūra Lietuvoje galėjo pasirodyti tik po oficialaus Lietuvos krikšto 1387 metais. Tuomet ją kūrė kviestiniai Čekijos, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos ir Vokietijos meistrai. Vėliau, įkvėpti užsienio menininkų, įsitraukė ir vietiniai skulptoriai.
NEĮTIKĖTINOS EKSPONATŲ ISTORIJOS
III salėje – interjerų, aprangos atributai, meno kūriniai, gobelenai, turtinga skulptūrinių, tapytų, raižytų portretų galerija. Beveik visi kūriniai pasakoja neįtikėtinas asmenybių arba eksponatų atsiradimo istorijas. Kaip galėjo P.Smuglevičiaus piešinys nukeliauti į Paryžių? Kodėl du menininkai atsidūrė Sibire? Kam buvo skirtas prabangus 1679 metų veidrodis? Kodėl elnio ragai atsidūrė Zapyškio bažnyčioje? Šios ir daugelis kitų istorijų atsiskleis keliaujant per parodą, kurioje bus galima ne tik perskaityti, išgirsti audiogido pasakojime, tačiau susirinkti labiausiai patikusias į savo ekspozicijos vadovą. Pasigilinti grįžus, patogiai paskaitinėti namuose.
XVI a. Lietuvos-Lenkijos valstybėje pradėjo plisti reprezentaciniai portretai. Juos dovanodavo kaip diplomatines dovanas, jie puošė magnatų rezidencijas, jų funduotas bažnyčias, vyskupai kaupė aukštųjų dvasininkų, vienuolynai – vienuolijų generolų, fundatorių portretus. Žiūrovus pasitiks Pažaislio vienuolyno mecenatų Pacų portretai, reti Oginskių, Zavišų ir kitų didikų giminių portretai. Bus galimybė pamatyti vienintelį išlikusį 1794 m. sukilimo vado T.Kosciuškos autoportretą, nutapytą ant vėduoklės. Didikai kvietėsi užsienio meistrus, užsakydavo portretus užsienyje, taip vietiniai menininkai patyrė įvairiausių įtakų, sekėjų paliko ir XVIII a. pab. į Lietuvą atvykdavę dailininkai akademistai.
VILNIAUS MENO MOKYKLA IR KONTUŠO JUOSTOS
XVIII a. pab. Vilniaus universitete įsteigtos Architektūros ir dailės katedros, ilgainiui jos imtos vadinti Vilniaus meno mokykla. Salėje eksponuojami Tapybos katedros vadovo J.Rustemo ir šios mokyklos auklėtinio K.Rypinskio tapyti portretai, Rustemo kortų projektai, šios mokyklos atstovo J.Damelio „Sibiro piešiniai“.
XIX a. vid. ir antros pusės Lietuvos dailės stilistinė raida taip pat nebuvo vienalytė – po 1863 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, mokytis dailės buvo vykstama į Peterburgą, Maskvą, Vakarų Europą. Todėl čia rasite ir Peterburgo dailės akademijos auklėtinių, naujojo akademizmo atstovų T.Goreckio, J.Chruckio, romantikų M.E.Andriolio, V.Dmachausko, E.M.Romerio darbų.
Prabangios kontušo juostos, Radvilų stiklo dirbiniai, unikalus kūrinys, puošęs Zapyškio bažnyčią ir daugelis kitų nematytų, apipintų istorijomis kūrinių laukia žiūrovų.
Kuratoriai: D.Kamarauskienė, O.Daugelis. Architektai: S.Valius, K.Svālbonas, M.Palaima. Grafinis dizainas: J.Švelnys, J.Tolvaišytė-Leonavičienė.
Parengta pagal Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Pav.: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.
