Architektūros studentų idėjų konkursas SIKON, kaip visada tyliai ir netikėtai, pasiekė starto liniją ir jau šį penktadienį, per Mindaugines, pradės jubiliejinį studentiškų idėjų turnyrą. Simboliška, kad XXV-asis SIKON‘as nagrinės neabejotinai įdomią ir daugiaprasmę temą „Indukcijos“, kadangi ir pats konkursas gali būti laikomas tikru perpetum-mobilinės indukcijos kūdikiu…
GIMĖ DĖKA TRIJŲ MAMINŲ IR JAPONIŠKOS SĖKLOS
Nūnai jau ne tik sienlaikraščiai, bet ir storos knygos išdidžiai byloja, kad SIKON‘ą gūdžiais 1983-aisiais esą išnešiojo trys nenuoramos, studijavę architektūrą tuometiniame VISI (dabar VGTU),- A.Ambrasas, G.Čaikauskas ir A.Karalius. SIKON‘e, anot šaltinio, yra savo architektūrinius raumenis demonstravę ne tik nūnai žinomi lietuvių architektai – R.Palekas, K.Lupeikis, G.Vieversys, S.Rinkevičius, T.Grunskis, A.Baldišiūtė ar tie patys SIKON‘o „maminai“ – A.Ambrasas, G.Čaikauskas, A.Karalius – bet ir estai J.Peil, H.Kreis, R.Puusepp, rusai A.Brodsky, A.Savin, N.Tiurin bei kiti žymūs šiuolaikiniai architektai iš Piterio, Rygos, Lvovo, Kijevo, Uralo ir Kaukazo universitetų.
Radau parašyta, kad „undergraundiškai“ triūsiantis SIKON‘as, pirmaisiais metais sutraukdavo net iki 100 studentiškų projektų iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos ir netrukus tapo savotišku Rytų Europos Shinkenchiku. Beje, organizuojamas nuo 1966-ųjų, japonų konceptualiosios architektūros konkursas, anot šaltinio, švietė tuometiniams sikonistams tarsi nepasiekiama kosminė tobulybė, visgi neabejotinai indukavusi ir pačią SIKON‘o idėją, ir ne vienerių metų konkursines temas.
Verta pastebėti, kad Shinkenchiku stiklioriai šiemet rengia jau 47-ąjį konkursą architektūriniams grynuoliams ir tie, kuriems liks parako po sikoniškųjų indukcijų, dar gali per mėnesį spėti papuošti ir japonišką konkursą projektu Rotušė regioninėje aplinkoje
SIKON‘AS IŠ KONKURSO TAPO KŪRYBINĖMIS DIRBTUVĖMIS
Pagrindinis konkurso tikslas „ieškoti konceptualiosios architektūros klodų ir skatinti kūrybiškai bendradarbiauti įvairių aukštųjų mokyklų studentus“ tarsi ir nekinta 29-erius metus, tačiau konkurso forma nuo 2004-ųjų įgavo kūrybinių dirbtuvių formatą ir pasislinko į vidurvasarį. Taigi, anksčiau pavasario viduryje vykusį klasikinį slaptą (anonimišką) konceptualistų konkursą pakeitė vasariškai neįpareigojančios Liepos 1-ąją (ar net vėliau) šurmuliuojančios improvizatorių dūzgės, kuriose architektūra lyg ir nebėra privaloma. Dominuoja čia instaliacijos, performansai, triukšmo ir video projektai bei kiti neįpareigojantys žanrai.
Dabar SIKON‘e skatinamas ne tiek aukšto lygio architektūrinis rezultatas, kiek pats procesas, diskusijos, bendravimas. Radosi ir naujų SIKON‘o lozungų: „esmė – klausti, o ne atsakyti“.
KARALIUS MINDAUGAS GLOBOS SIKON‘Ą VISĄ SAVAITGALĮ
Simboliška, kaip minėjau, kad SIKON XXV tema – Indukcija – pakvietė studentus ieškoti įelektrintų ar įmagnetintų kūnų įtakos kitiems kūnams.
Indukuosis sikonistai visą ilgąjį Mindauginių savaitgalį Naujosios Vilnios gamykloje „Neris“ (Pramonės g. 97). Ką „indukavo“ šis sovietinės pramonės monstras, supratimo neturiu, bet tikėkimės, kad „undergaundiškas“ kontekstas pasirinktas neatsitiktinai ir tai suteiks jubiliejinio SIKON‘o dalyviams galingus ir neišdildomus kūrybinius proveržius.
Registruotis į SIKON‘o „Indukcijas“ pravartu e-būdu: sikonas@gmail.com. Tereikia nurodyti vardą, pavardę, telefono numerį ir el-pašto adresą.
BANDYSIM ĮELEKTRINTI ERDVĘ IR ARCHITEKTŪRĄ
XXV SIKON‘o organizatoriai kviečia „kūrybingus, energingus ir geros nuotaikos kupinus visų galų žinovus, užuot naudojus aplinką teršiančias baterijas ar švaisčius elektros energiją, pamiršti kasdienes problemas ir pasitelkus fantaziją, įtempus kūrybines galias “įelektrinti” laisvai pasirinktą objektą taip, kad jo įtaka kitam – artimam kūnui priverstų iš nuostabos aikčioti ne tik konkurentus ir draugus, bet ir garbingą SIKON’o komisiją!“
Jubiliejinio SIKON‘o tema siūlo „interpretuoti bet kokio mastelio objektus, struktūras, reiškinius ir spręsti klausimus dėl jų sudedamųjų dalių funkcionavimo, tarpusavio ryšių pakeitimo ar sukūrimo“.
Linkėdamas „visų galų žinovams“ kūrybinio džiaugsmo, indukuojant pramoniniame Naujosios Vilnios peizaže pabrėžtinai neapibrėžtus XXV SIKON‘o kosminius reiškinius ir objektus, palinkėsiu bent kartais iš omens neišmesti ir esminės SIKON‘o ilgaamžiškumo paslapties – architektūra turi prasmę, kol ji yra geidžiama nuoga. Grynuoju pavidalu – nenučiupinėta biurokratų, užsakovų ir statybininkų.
