Pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pastatų autentiškumo vertinimo programą neseniai apdovanoti du išskirtiniai nekilnojamojo turto plėtros projektai. Pirmaisiais šios ką tik įgyvendinti pardėtos programos laureatais tapo kompanijos „Inreal valdymas“ plėtojamos „Dangės krantinės“ Klaipėdoje ir „Citus“ – projektas „Telegrafas“ Kaune.
ATVĖRĖ FACHVERKO DETALES
Kaip praneša Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, įteikti pirmieji sertifikatai autentiškai atkurtiems istoriniams pastatams, kurie išsaugojo svarbiausias unikalias istorines savybes pritaikant juos naujam gyvenimui.
Vienas iš dviejų pirmųjų sertifikuotų projektų – „Dangės krantinės“ –Klaipėdos Senamiestyje (Turgaus g. 37) ant Dangės upės kranto restauruojami-rekonstruojami istoriniai sandėliai. XVI–XVII amžiuje čia stovėjo dvi vokiečių ir lietuvių bendruomenėms skirtos bažnyčios. Dėl strateginių gynybos sumetimų viena jų buvo nugriauta, o kita perkelta. Laikui bėgant gynybinėms sienoms prarandant svarbą, teritorija perduota versliems miestiečiams. Jūros druskos sandėlius čia keitė silkių rūšiavimo sandėliai, o po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė konditerijos fabrikas. Saldainių fabrikas išsaugojo senąjį sandėlį – buvo paliktos visos XVIII-XIX amžiaus medinės laikančiosios konstrukcijos. Pastatas buvo apmūrytas raudonomis molio plytomis, kurios 2017 metų konversijos metu buvo nuardytos, atidengiant fachverkinės architektūros detales.
„Nuo XVIII amžiaus daug kartų keitę paskirtį uostamiesčio pirklių sandėliai šiandien yra restauruoti, atkurti ir pritaikyti šiuolaikinio miesto gyvenimui. Jie papuoš Klaipėdos senamiestį ir upės krantinę bei taps traukos centru žmonėms, vertinantiems istoriją, kultūrą ir, žinoma, prestižą“, – teigia G. Pruskus, bendrovės „Inreal valdymas“ direktorius.
IŠSAUGOJO AUTENTIŠKĄ KABINETŲ SCHEMĄ
Pirmuoju kultūros paveldo objektu Kaune, atkurtu pagal naujai Lietuvoje taikomą autentiškumo sertifikavimo sistemą, tapo senasis karinis Kauno tvirtovės telegrafas, įkurtas 1891 m. rudenį. Pastatas rekonstruojamas išsaugant visas, jau antrą šimtmetį skaičiuojančias architektūrines ir kultūrines vertybes.
„Telegrafe“ išlaikyta autentiška kabinetų sistema, jie virto atskiromis 20–28 kv. m. studijomis, tinkančiomis gyvenimui, kūrybai ir darbui. Ypatingą interjero stilių „Telegrafe“ kuria išsaugotos autentiškos interjero detalės – ažūriniai plieniniai laiptai, autentiški lubų lipdiniai, restauruotos autentiškos viso pastato medinės durys, nudažytos originalia spalva, kokia buvo tik pastačius telegrafą. Be to, atlikus polichrominius tyrimus paaiškėjo, kad per daugiau nei 100 metų sienos buvo perdažytos net 12 kartų, fasadas perdažytas 10 kartų.
„Mūsų naujasis daugiafunkcinių studijų projektas geriausiai atspindi „Citus“ filosofiją – naujai žvelgti į supančią aplinką ir tapti bendruomenei ir visam miestui vertę kuriančia bendrove“, – sakė bendrovės „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas. Anot bendrovės vadovo, „Telegrafo“ projektas – sugrįžimas prie visų mūsų autentiškumo šaknų.
Parengta pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos informaciją.
Pav.: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.
REDAKCIJA APGAILESTAUJA, kad nenurodė rekonstrukcijų autorių pavardžių, kadangi šios publikacijos pirminis šaltinis tokių duomenų nepateikė. Redakcija bus dėkinga padėjusiems objekto metrikos duomenis papildyti, nurodant architektų, restauratorių pavardes.
Julius
( 2018-12-27 )
Autentiškumas yra gerai, kai dera su šalia esančiais pastatais ar to paties pastato išvaizda. Lygiai kaip ir šiuolaikinės tendencijos turi nedarkyti autentiško fasado. O kaip sandėliai pritaikyti miesto gyvenimo ritmui? Sandėlioir jo atsargų valdymas yra gana sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų arba naujų technologijų http://www.terraerp.lt/funkcionalumas/sandelio-valdymas.aspx
Užpelkis
( 2017-05-01 )
O „Telegrafe“ lauko durys į Donelaičio g. irgi „išlaikė pirminę formą“ ar kaip ? Durys įstatytos šiuolaikinio dizaino. Kaip galima viešai transliuoti nesąmones apie autentiškumą ir dar viską apipilti kažkokiu madingu padažu – jau ir programa, pasirodo, atitinkama sukūrta, pinigams iš ES gauti. Kad tą klevais apaugusį pastatą Kauno centre renovavo, tai labai džiugu, bet reikia saiką turėti kalbant apie visokius „autentiškumus“. Sutvarjėt ir valio, kam tie skambūs pareiškimai…
Ramunė Staševičiūtė
( 2017-04-28 )
Atsiprašau, prie „Danės krantinių“ dar reikia prirašyti architektę Rusnę Šilerytę.Dabar ,atrodo,jau visi…
Ramunė Staševičiūtė
( 2017-04-28 )
„Dangės krantinių“ autoriai: Ramunė Staševičiūtė,(projekto vadovė),Gerda Antanaitytė,Vytautas Grykšas,Vaida Petkutė-Jatkauskienė,
Įmonė:Projektavimo firma „PILIS“, Klaipėda.