Italijos gynybos milžinė „Leonardo“ planuoja Ukrainoje išbandyti savo naujausią oro gynybos sistemą Mikelandželo kupolas“ („Michelangelo Dome“). Tai pirmas bandymas sukurti dirbtinio intelekto valdymu paremtos daugiaplanės architektūros oro gynybos skydą. Novatoriškos pažangios sistemos bandymas numatytas dar šiemet.
Italijos gynybos bendrovė „Leonardo“ kuria ambicingą „Mikelandželo kupolo“ oro gynybos sistemą. Šios skaitmeninės oro ir raketinės gynybos architektūra paremta dirbtiniu intelektu. Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Roberto Cingolani, ši sistema iki 2035 metų galėtų sugeneruoti net iki 21 mlrd. eurų pajamų.
„Mikelandželo kupolas“ sukurtas kaip atvira skaitmeninė gynybos architektūra, integruojanti jutiklius, platformas ir ginklų sistemas. Pasak kompanijos vadovo, pirmieji „Mikelandželo kupolo“ komponentai jau statomi ir pasiek Ukrainą iki metų pabaigos. NATO standartų bandymai numatomi 2027-aisiais. Šie bandymai apims tiek balistinių raketų atakų atrėmimą, tiek sistemos integravimą į bendrą Europos oro gynybos vadovavimo ir valdymo struktūrą.
Kompanijos „Leonardo“ iniciatyva atspindi vis didesnį šiuolaikinės gynybos poslinkį link dirbtiniu intelektu pagrįstų ir į tinklą orientuotų architektūrų, integruojančių kelis jutiklius ir perėmėjus. Jos atvira architektūra leidžia sukurti saugomas zonas 10–15 kilometrų spinduliu. Pernai atlikto bandymo metu sistema pademonstravo gebėjimą neutralizuoti balistinę raketą maždaug 75 km atstumu nuo taikinio ir taip įtvirtino jos potencialų vaidmenį daugiasluoksnėje raketinėje gynyboje. Panašiai kaip JAV kuriamas „Auksinis kupolas“, besiremiantis Izraelio „Geležiniu kupolu“, itališkasis Mikelandželo kupolas ketina plėtoti visą pramonės šaką apimantį požiūrį, kuris remsis esamomis ir dar plėtojamomis technologijomis. Manoma, kad „Mikelandželo kupolas“ galėtų tapti pagrindiniu Europos besiformuojančios oro ir raketinės gynybos ekosistemos ramsčiu, o taip pat – reikšminga pramonine galimybe visam Italijos gynybos sektoriui. Teigiama, jog susidomėjimą šiuo projektų jau išreiškė 20 pasaulio šalių.
Šv. Petro bazilikos kupolas Vatikane – pats garsiausias žymaus italų aukštojo Renesanso architekto ir menininko Mikelandželo Buonaročio (1475–1564) architektūrinis kūrinys. Nors genijumi vadintas kūrėjas pats taip ir nespėjo pamatyti užbaigto statyti kupolo, jis paliko detalų medinį maketą bei brėžinius, kuriais vadovaudamiesi darbus užbaigė architektai Giacomo della Porta ir Domenico Fontana. Tai buvo vienas didžiausių (vidinis skersmuo 41,5 m) bei aukščiausias kupolas pasaulyje (apie 136,6 m), tapęs pavyzdžiu daugeliui vėlesnių statinių, tarp kurių – ir Kapitolijus Vašingtone (JAV).
Parengta pagal „Leonardo“ ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinis pav.: militarnyi.com.

















































