Besibaigiant metams, Lietuvos oro uostai pasiekė visų laikų metų rekordą ir pasveikino 7 mln. keleivį. Lietuvos oro uostai, įvertinus šių metų sausio-lapkričio mėnesius, užima ir didžiausią dalį Baltijos šalių rinkos.
IŠLIEKAME ATVIRI PASAULIUI
Gruodžio 23 dieną Lietuvos oro uostai užfiksavo visų laikų keleivių rekordą ir pasveikino keleivį, kuris šiemet – septynimilijonasis. Iš Vilniaus oro uosto į Trevizą, Italijoje keleivė Marina išlydėta sveikinimais ir dovanomis. „Septyni milijonai keleivių – tai septyni milijonai nepamirštamų akimirkų. Rekordiniai keleivių srautai rodo, kad net ir iššūkių akivaizdoje Lietuva išlieka atspari ir atvira pasauliui. Vilniaus ir Kauno oro uostų plėtra bei Palangos oro uosto modernizacija leido išplėsti skrydžių tinklą, užtikrinti geresnį susisiekimą ir platesnį skrydžių pasirinkimą visiems keliautojams. Džiaugiuosi, kad Lietuvos oro uostai atveria vis daugiau pasaulio – tiek darbui, tiek poilsiui ar susitikimams su artimaisiais“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„7 milijonai keleivių buvo šių metų tikslas, kurį pasiekėme kartu sutelkę Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų pajėgas. Rekordiniai keleivių srautai patvirtina, kad sprendimai plėtoti oro uostų infrastuktūrą buvo tikslingi, sudarantys galimybes kokybiškai aptarnauti dar daugiau keleivių. Dėkojame ir aviacijos partneriams, jų pasiūlytoms naujoms kryptims, dažnesniems skrydžiams, naujoms avialinijoms, kurios pradėjo veiklą Lietuvoje. Dėkojame keleiviams už pasitikėjimą, o Lietuvos oro uostų komandai – už nuoširdų nuolatinį darbą, kuris augina mus visus ir Lietuvą priartina prie pasaulio“, – sakė Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
REKORDINIŲ REZULTATŲ – TIKĖJOSI
Į Trevizą iš Vilniaus išvykstanti Marina džiaugėsi staigmena ir LTOU dovana – galimybe prieš kitą skrydį pasinaudoti dovana – Vilniaus oro uosto VIP terminalo paslaugomis ir pajausti aukščiausios klasės komfortą.
S.Bartkaus teigimu, nepaisant iššūkių LTOU komanda tikėjosi rekordinių rezultatų, nes nuoseklus keleivių srautų augimas buvo fiksuojamas beveik kiekvieną šių metų mėnesį. Šių metų rugpjūtį LTOU fiksavo ir visų laikų keleivių srauto mėnesio rekordą, kai Lietuvos oro uostus kelionėms rinkosi 706,7 tūkst. keleivių. Dienos rekordai fiksuoti bent keletą kartų, vis pagerindami prieš tai buvusius rezultatus – daugiausia keleivių LTOU užfiksuota spalio 13 d. – 21.278 keleivių Vilniaus oro uoste, ir 27.843 – visuose Lietuvos oro uostuose, prieš tai rekordinė diena skelbta rugpjūčio 18 d. – 20.888 keleivių Vilniuje, 26.961 – bendrai LTOU. Vertinant šių metų lapkritį, aptarnauta per 526,7 tūkst. keleivių – 8 proc. daugiau negu 2024 metų lapkritį, net ir pasikartojant oro erdvės ribojimams virš Vilniaus oro uosto. Kiekviena tolesnė 2026 metų diena LTOU yra rekordinė, nes kasdien pasiekiamas naujas metinio keleivių srauto rekordas. Skaičiuojama, kad šiemet keleivių srautas bus beveik 8 proc. didesnis negu pernai, 2024 metais aptarnauta 6,6 mln. keleivių.
„Sėkmingai pabaigtas naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas ir Kauno oro uosto terminalo rekonstrukcija buvo vieni svarbiausių žingsnių pirmyn, pakėlę mūsų augimo galimybes į naują lygmenį, kai aviacijos rinka regione intensyviai auga. Dabar turime tvirtą pagrindą tolesniems pokyčiams, kurie dar labiau sustiprins mūsų pozicijas regione“, – teigia S. Bartkus.
PASIRYŽĘ DAR LABIAU STIPRINTI POZICIJAS
Lietuvos oro uostai įvertinus šių metų sausio-lapkričio mėnesius užima ir didžiausią dalį (41 proc.) Baltijos šalių rinkos. Bendrovės vadovas teigia, kad LTOU yra pasiryžusi dar labiau sustiprinti savo lyderio pozicijas, pirmiausia gerindama keleivių patirtį ir tvariai plėtodama partnerystes su oro linijomis. Šiemet į Lietuvos oro uostų tinklą buvo pritrauktos naujos oro bendrovės “flydubai”, “Israir” pasiūliusios Lietuvos keliautojams naujų maršrutų ir geresnį mūsų šalies pasiekiamumą oru.
2026 metais LTOU planuoja sutikti oro uostuose dar daugiau keleivių. Būsimiems keleiviams avialinijos jau dabar siūlo naujas kitų metų kryptis iš Vilniaus į Gdanską, Podgoricą, Kišiniovą, iš Kauno į Rygą, iš Palangos reguliarius reisus į Bergeną, ir užsakomuosius skrydžius į Kretą bei naują Egipto atostogų kryptį – Alameiną. Kitais metais didinami ir skrydžių dažniai, kurie dar labiau pagerins susiekimą oru ir sudarys palankesnes jungtinių skrydžių galimybes keliaujantiems toliau. Didesniems keleivių srautams pasiruošusi ir nauja Vilniaus bei Kauno oro uostų infrastruktūra ir dar daugiau paslaugų oro uostuose keliaujantiems. Prognozuojama, kad 2026 metais keleivių skaičius turėtų augti dar apie 700.000.
Parengta pagal LTOU informaciją.
