RESTAURUOTAS KAZBĖJŲ TILTAS: Vienas iš nedaugelio išlikusių plieninių santvarinių tiltų sostinėje

Vilniuje po kapitalinio remonto neseniai atidarytas Kazbėjų tiltas per Vokės upę. Šis 36 metrų ilgio tiltas, spėjama, pastatytas apie 1935-uosius, yra vienas iš nedaugelio išlikusių plieninių santvarinių tiltų sostinėje.

IŠSKIRTINIS TECHNIŠKAI IR KULTŪRIŠKAI
Kazbėjų tiltas per Vokės upę dar nuo 2018 m. dėl avarinės būklės buvo uždarytas ir skirtas tik pėsčiųjų bei dviračių eismui. Nors jo vietoje planuota statyti naują gelžbetoninį tiltą, gyventojų ir visuomenininkų pastangomis tiltas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir priimtas sprendimas atlikti kapitalinį jo remontą. Rangos darbus atliko UAB „YIT Lietuva“.
Kazbėjų tiltas atgimė Panerių seniūnijoje, istoriniame Senajame Gardino plente. Prieš pastatant magistralę A4, šis kelias buvo vienas svarbiausių ir jungė Vilnių, oficialią LDK sostinę, su Gardinu, kuris valdant Steponui Batorui buvo tapęs neoficialia antrąja sostine.
Iki kapitalinio remonto ant konstrukcijų dar buvo matyti istorinių mūšių žymės – 1941 m. birželio 23 d. čia susidūrė besitraukianti Sovietų Sąjungos tankų divizija ir į Vilnių žengusi nacistinės Vokietijos kariuomenė. Kai kurios metalo sijos buvo pažeistos kulkų ir tankų smūgių.
„Kazbėjų tiltas yra išskirtinis ne tik technine, bet ir kultūrine prasme. Derinome modernias technologijas su tarpukario sprendimais – kai kurias konstrukcijas teko gaminti rankiniu būdu. Tokie sprendimai reikalauja laiko, bet tik taip galima sukurti autentišką ir ilgaamžį statinį, kuris išliktų ateities kartoms“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius K.Vanagas.

APTIKO IR NETIKĖTŲ ISTORINIŲ RADINIŲ
Kapitalinio remonto techninis projektavimas pradėtas 2022 metais, o rangos darbai startavo 2024 m. pavasarį.
„Tilto konstrukcijos demontavimas buvo vienas iš sudėtingiausių etapų. Kolegos svarstė du variantus – ardyti konstrukciją dalimis, ar nukelti visą santvarą kaip vieną elementą. Atsižvelgę į technines rizikas, ypač dėl apatinės dalies korozijos, ir logistikos galimybes, pasirinkome antrąjį. Tiltas buvo pakeltas kranu, kurio keliamoji galia siekė 500 tonų, ir jo net 28 metrų ilgio konstrukcijos buvo sunkvežimiais išgabentos restauracijai į partnerių gamyklą Kretingoje“, – pasakoja K.Vanagas.
Gamykloje atliktas konstrukcinių elementų valymas, smėliavimas ir detali defektų analizė. Pakeistos tik tos plokštelės, kurių storis buvo kritiškai sumažėjęs – visos likusios detalės išsaugotos. „Įdomu tai, kad naujos apatinės konstrukcijos sijos buvo gaminamos rankiniu būdu – reikėjo išpjaustyti kiekvieną skylutę atskirai“, – priduria K.Vanagas.
Remontuojant devynis dešimtmečius netvarkytą tiltą, „YIT Lietuva“ aptiko ir keletą netikėtų istorinių radinių. „Nukėlus tiltą, atramose radome projekte nepažymėtas angas su dangčiais – po keturias abiejose pusėse, apie 3 metrų gylio. Tai tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų inžineriniai sprendimai – angos buvo skirtos tiltui susprogdinti kariuomenei atsitraukiant. Jas užbetonavome atlikdami kapitalinį remontą“, – pasakoja K.Vanagas.

IŠSAUGOJO SURASTĄ AKMENINĮ GRINDINĮ
Dar vienas netikėtas atradimas – po sena asfalto danga rastas akmeninis grindinys. Kartu su paveldosaugos specialistais nuspręsta jį išsaugoti ir eksponuoti. Dėl to darbus teko sustabdyti keturiems mėnesiams, koreguoti projektinius sprendimus ir perprojektuoti lietaus nuotekų sistemą.
Važiuojamosios dalies paklotui atkurti buvo naudojamos senos tilto nuotraukos, iš kurių atpažintas originalus eglutės raštas. Nors ardant tiltą rasta tik vėlesnio remonto metu naudota pabėgių tipo mediena, projekte buvo numatyti 6,8 metrų ilgio ąžuoliniai tašai.
Restauruotas tiltas buvo pargabentas iš Kretingos ir surinktas toje pačioje aikštelėje, kurioje prieš tai buvo išardytas.  Ant sujungto tilto „YIT Lietuva“ įrengė ir architektūrinį apšvietimą, leidžiantį keisti jo spalvas pagal progines miesto nuotaikas.
Parengta pagal „INK agency“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kazbėjų tiltas per Vokės upę. Foto: „INK agency“.

Kazbėjų tiltas. Foto: „INK agency“