Prancūzų institute, Vilniuje jau veikia paroda „Paryžius Eugene Atget žvilgsniu“. Tai jautrus Paryžiaus fotometraštininko pasakojimas apie „senąjį miestą“, kurio jau nėra ir nebebus niekada. Šiandien E.Atget laikomas vienu svarbiausių miesto dokumentinės fotografijos pradininkų, padariusiu didelę įtaką ateities fotografams, menininkams ir urbanistams.
Prancūzų institutas Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir tarptautiniu Valensijos fotografijos festivaliu „ValenciaPhoto“ surengė parodą „Paryžius Eugene Atget žvilgsniu“. Parodą galima aplankyti iki gegužės 31 dienos Prancūzų instituto Lietuvoje parodų salėje (Didžioji g. 1, Vilnius).
„E.Atget darbai — tai tylus pasakojimas apie miestą, jo gatves, pastatus ir žmones. Jo fotografijose atsispindi ne tik Paryžiaus istorija, bet ir kvietimas sustoti ir įvertinti kasdienybės grožį bei būties trapumą“, – sako parodos kuratorė Vilma Dobilaitė.
Eugène Atget — miesto metraštininkas, užfiksavęs nykstantį „senąjį Paryžių“. Jo fotografija – tai himnas kasdienybės didybei mieste. Iš pirmo žvilgsnio šie kadrai atrodo gana paprasti, beveik naivūs: gatvės su senais pastatais, statulos, vitrinų langai, senų drabužių pardavėjai… Ir vis tik šios fotografijos perteikia to laikmečio miesto dvasią: miestas ir jo gyventojai tiesiog blunka akyse. Tai fotografo kvietimas sustoti bei pajusti kasdienio gyvenimo grožį ir būties trapumą.
Eugène Atget (Libourne, 1857 – Paryžius, 1927) į Paryžių persikėlė 1878 m. Nors fotografavo įvairius žanrus ir motyvus, juos vienija pagrindinis Paryžiaus metraštininko objektas – jo mylimas miestas. XX a. pradžios miesto modernizacijos projektai, ypač Haussmann‘o urbanistinė reforma bei Paryžiaus metro statyba nuo 1898 iki 1920 m., prisidėjo prie ikirevoliucinės architektūros sunaikinimo. E.Atget užfiksuoti senojo miesto kadrai tapo vertingais istorijos liudijimais.
Gyvenimo pabaigoje E.Atget jau buvo žinomas tarp to meto menininkų, tačiau mirė skurde, nesulaukęs pripažinimo. Jo darbai patraukė XX a. pradžios avangardistų, ypač siurrealistų fotografų Man Ray ir Berenice Abbott, dėmesį. Visgi E.Atget nesidalijo jų meninėmis nuostatomis ir neleido pristatyti savęs kaip siurrealistinio menininko žurnale „La Révolution“. Tai buvo vienintelės E.Atget fotografijos, publikuotos jam dar esant gyvam.
Pasaulinio pripažinimo E.Atget sulaukė jau po mirties, daugiausia fotografės Berenice Abbott dėka, kuri kartu su galeristu Julien Levy išsaugojo ir išplatino jo archyvą.
E.Atget kūryba atvėrė kelią suvokimui, kad fotografija gali būti ne tik techninis įgūdis, bet ir meninė išraiškos forma. Ji ne tik išsiskiria unikalumu, bet ir formavo tokių fotografijos meistrų kaip Bernd & Hilla Becher, Man Ray, Walker Evans, Lee Friedlander, Bill Brandt ir pačios Berenice Abbott kūrybą.
Ši paroda — tai kvietimas sustoti ir pažvelgti į miestą fotografo akimis, pajusti ne tik praeities alsavimą, bet ir atrasti fotografijos meninę galią perteikti istoriją. Parodos kuratorė Vilma Dobilaitė.
Parengta pagal Prancūzų institutas Lietuvoje informaciją.
Titulinė nuotrauka: kadras iš parodos paroda „Paryžius Eugene Atget žvilgsniu“.
