Lietuvos dailės sąjungos šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma Donato Jankausko-Duonio paroda „Metų laikai“.
ŽYMI METUS TRUNKANČIO PARODŲ CIKLO PRADŽIĄ
Gruodžio 20 dieną (penktadienį) 18 val. LDS šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus atidaryta D.Jankausko-Duonio paroda „Metų laikai“. Ši ambicinga ekspozicija buvo sukurta specialiai po galerija esantiems Radvilos Juodojo rūmų ansamblį menantiems požemiams. Atidarymas taip pat žymi naujo lėtųjų metus trunkančių parodų ciklo „Medūzoje“ pradžią.
Atidarymo proga, bendradarbiaujant su Nacionaline dailės galerija, gruodžio 20 ir 21 d. „Medūzos“ videokapsulėje taip pat bus galima išvysti Lietuvos videomeno klasika tapusį Jankausko-Duonio filmą „Diena“, sukurtą 2006 m.
Parodos pavadinimas „Metų laikai“ skamba tarsi kalambūras, siejantis prieštaringas laiko patirtis. Stichiška gamtos pajauta čia sugretinama su mados ir populiariosios kultūros sezoniškumu, kurį diktuoja ne archajiškas gyvybės, mirties ir prisikėlimo ratas, o vis didesnį greitį įgyjantys gamybos ir vartojimo ritmai. Šį disonansą galima atpažinti įspaustą į požemio erdvėse išsidėsčiusius masyvius bareljefus, su humoru perteikiančius taiklias menininko įžvalgas apie mus šiandien valdančius troškimus.
NUORODA Į AUKŠČIAUSIĄ MEISTRYSTĖS TAŠKĄ
Pasak parodos kuratoriaus ir „Medūzos“ vadovo Audriaus Pociaus, „Metų laikai“ taip pat yra ir nuoroda į kūrybinį magnum opus – aukščiausią pasiektą meistrystės tašką, kuomet nelyg Vivaldžio, Donelaičio ar Čiurlionio darbuose pati gamta it veidrodyje turėtų atpažinti savo atvaizdą. Vis dėlto Jankausko-Duonio parodoje tiek romantiškas mitas apie kūrybingą menininką-genijų, tiek svaja apie absoliutų kūrinį įgyja naują reikšmę. Čia ne gamta atsispindi žmogaus kūriniuose, o menininkas atpažįsta save kaip beždžionę – sutrikusią, pažeidžiamą ir besistengiančią kažką pasakyti.
„Metų laikuose“ skulptūrinė plastika kuria atidų ir gyvą santykį su požemių erdve, o turtingoje Jankausko-Duonio vaizdinijoje gausu humoro ir kritiško, nuostabos kupino žvilgsnio į šiandieną. Panašiai laike veikiantį žvilgsnį nesunku įsivaizduoti ir paleolito dailininkų akyse, jiems beraižant gyvūnų siluetus Lascaux urvo sienose ir stebint laužo šešėlių sugyvintą žvėrių šokį.
Donatas Jankauskas-Duonis (g. 1968 m.) yra Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjas. 1994 m. baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1990 m. aktyviai dalyvauja grupinėse ir personalinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kuria skulptūras, skulptūrinius objektus, videomeną, instaliacijas, lėles, kostiumus teatrui, organizuoja meninius hepeningus. 1997-2000 m. organizavo gatvės meno festivalį Telšiuose. 2002 m. bendradarbiaudamas su Oskaro Koršunovo teatru sukūrė kaukes spektakliui „Oidipas Reksas“. Jo darbų yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, MO muziejuje, jo skulptūros papildė daugybę viešųjų erdvių: Sapiegų parką, Paupio rajoną, ŠMC skulptūrų kiemą ir kt. Nuo 2006 m. jis dėsto Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokykloje. 2021 m. Savičiūnuose atidarė Beždžionių muziejų, kuriame eksponuoja savo surinktų ir sukurtų beždžionių kolekciją.
Parodą aplankyti bus galima iki pat 2025 m. pabaigos. Parodos kuratorius – Audrius Pocius. Parodos architektas – Dominykas Daunys. Parodos instaliacijos asistentas – Ervinas Faktūra.
Parengta pagal „Medūza“ informaciją.
