DAUGIAU TEISIŲ PLANUOJANT ATEITĮ: Vilniuje vyksta Urbanistikos forumas

Šiandien vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume, kurį organizuoja Aplinkos ministerija, Vilniaus ir Tauragės merai, žinomi šalies architektai, urbanistai, statybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai, mokslininkai, ekspertai, bendruomenių ir savivaldos atstovai diskutuoja apie tvarų miestų planavimą ir dalijasi įžvalgomis, ko trūksta, kad miestų erdvės geriau atitiktų gyventojų poreikius. Jau po kelių mėnesių Lietuvos savivaldybės turės gerokai daugiau teisių planuojant savo miestų ateitį.

SAVIVALDYBĖMS PERDUOS 120.000 HA VALSTYBINĖS ŽEMĖS
„Lietuva seka Vakarų pasaulio tendencijomis – urbanizuotose teritorijose gyvena vis daugiau žmonių, miestai tampa gyvenimo gerovės centrais, tačiau Žaliasis Europos kursas akcentuoja juos kaip vartojimo, taršos, emisijų centrus. Dabartiniu laiku mes turime apsispręsti, kas yra tvari miestų aplinka, kaip ją matuoti. Tam šiuo metu rengiamos Tvarių miestų gairės ir naujas įrankis – tvarių miestų kompasas“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministro teigimu, nuo kitų metų Lietuvos savivaldybėms bus perduota 120 tūkstančių ha valstybinės žemės. Savivaldybės pačios galės spręsti, ką tose teritorijose daryti, nebereikės visų klausimų derinti su centrine valdžia. Savivaldos institucijos galės pačios planuoti rekreacines zonas, prie daugiabučių namų esančias automobilių stovėjimo aikšteles.
Daug naujovių laukiama ir Seime priėmus naują Statybos įstatymą, kuomet valstybė kontroliuos tik esminius statybos ir priežiūros klausimus. Paskaičiuota, kad įsigaliojus naujam teisiniam reikalavimui per metus administracinių teisės aktų dėl statybų sumažės 20-30 tūkstančių, gerokai sutrumpės statybų projektavimo darbai, bus atisakyta perteklinės kontrolės.
„Tikimės, kad šį svarbų įstatymų paketą Seimas priims dar šiais metais, o dauguma svarbiausių pataisų įsigaliotų nuo kitų metų pradžios“, – forume sakė aplinkos ministras.
Ministras pabrėžė, kad kitais metais planuojama peržiūrėti ir statybos techninius reglamentus, kuriuose bus atsisakyta perteklinių reikalavimų.
„Ateitis – skydinė renovacija, kadangi ji yra 3 kartus greitesnė. Jau skirtas finansavimas pirmiesiems namams, kurie bus atnaujinami šiuo būdu“, – apie Lietuvos miestų ateitį kalbėjo ministras.
Diskusijoje „Kaip visuomenė kuria miestą, o miestas – visuomenę?“ forumo dalyviai aptarė, kokią įtaką miesto planavimas turi vartotojų įpročiams, kaip jie keičiasi keičiantis miesto erdvėms, kaip tvari urbanistika gali prisidėti prie gerovės kūrimo.

TIK DABAR SUKAME TVARUMO KELIU
„Lietuvos didieji miestai po nepriklausomybės atkūrimo skubėjo griauti sovietinių laikų betonus, juos keitė Europos Sąjungos betonai, trinkelizacija. Tik dabar einame tikrojo tvarumo keliu, supratimo, kaip urbanizacija turi sugyventi su gamta, kad po 30-50 metų nereikėtų vėl visko griauti ir statyti iš naujo“, – pabrėžė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Jam antrino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, sakydamas, kad tvarumas yra dėmesys ne tik sau, bet ir aplinkai, tam, ką paliksime po savęs. Atsakingi nekilnojamojo turto plėtotojai ateina į teritorijas, miestus ilgam, todėl laikosi šio principo. Aplinkos ministro teigimu tvarus miestas yra toks, iš kurio nesinori išsikraustyti, nes jame švaru, saugu, patogu, galima pragyventi, jis prieinamas visiems tiek gyvenimo kokybės, tiek gerovės prasme.
Diskusijos dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie vieną didžiausių šių dienų iššūkių – miestų plėtrą, kaip jai vykstant išsaugoti esamą miestų struktūrą, žaliąsias erdves, kai gyventojų daugėja, kaip užtikrinti, kad būstas jiems būtų įperkamas.
Pasak V.Benkunsko, tai ypač aktualu Vilniui, kuriame kasmet apsigyvena po 8-10.000 naujų gyventojų, tačiau, jo nuomone, sostinėje pavyksta išlaikyti sveiką balansą – miesto centre neleidžiama statyti aukštų pastatų, siekiant išlaikyti jo struktūros unikalumą. Vietoje to investuojama į seniūnijų gyvenamųjų kvartalų plėtrą, jų infrastruktūrą, viešąsias paslaugas. Vilniuje nėra nė vieno gyvenamojo kvartalo, į kurį iš miesto centro ne piko metu nebūtų galima nuvykti per 15-20 minučių.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė akcentavo, kad šiandien tvarumas daro įtaką ir verslo modelius, keičia finansų sektoriaus strategiją ir tai yra reikšmingas pokytis daugeliui verslų.
Jos teigimu, sudėtingoje daugialypėje mietų funkcijoje persipina ir pelnas, ir darbo vietos, ir tvarumas, darnumas keičia situaciją. Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose mažesnių miestų savivaldybės turėtų pagalvoti apie paramą verslui, kad šiuose miestuose būtų kuriama daugiau darbo vietų ir jie taptų patrauklesni gyventojams.

MIESTAI TURI BŪTI STATOMI ŽMONĖMS
Tauragės miesto meras Dovydas Kaminskas įsitikinęs, kad turime sukurti taisykles, kai remdamasis tvarumo principais žmogus rastų laimę, ar gyvendamas tankiai apgyvendintame Vilniaus centre, ar Tauragėje, kad jis turėtų pasirinkimo laisvę: „Tai nėra paprasta ir norint pritraukti žmones gyventi į regionus tenka sakyti, o gal tu nori gyventi miške? Bet tai nereiškia, kad bet kur galima leisti statyti vilą. Kitas klausimas, ar keliuose kvadratiniuose metruose žmogus gali jaustis gerai? Miestai turi būti pastatyti žmonėms“.
Diskusijoje dalyvavusi geografė, sociologė dr. Rūta Ubarevičienė atkreipė dėmesį, kad miestai stipriai diferencijuojasi ir kai kurios erdvės tampa nelabai gyvenamomis, nes vieni įperka butą tik Fabijoniškėse ar Karoliniškėse, o kiti ir Senamiestyje. Urbanistinis iššūkis, pasak sociologės, kaip gyvenimo kokybę pakankamai gerą užtikrinti visiems, nepriklausomai nuo vietos.
Aplinkos ministras pabrėžė, kad laikai, kai kiekvienas sau buvo architektas, pats sau projektavo ir statė namą nuosavame sklype turi likti praeityje. Net priemiesčiai turi būti statomi profesionalų, kad būtų išvengta klaidų. To iki šiol Lietuvos urbanistinėje plėtroje, jo teigimu, trūko.
Parengta pagal BNS informaciją.
Titulinė nuotrauka: Aplinkos ministerijos.