Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma Algio Griškevičiaus tapybos, objektų ir fotografijų paroda „Melancholiško svaigulio užtvankos“. Tai reta galimybė vienoje erdvėje pamatyti net tris A.Griškevičiaus kūrybos kryptis: tapybą, fotografiją ir skulptūrinius objektus.
VIENA SU KITA GLAUSTOSI PRIEŠYBĖS
Spalio 11 dieną (trečiadienį) 17 val. Alytaus kraštotyros muziejuje (Savanorių g. 6, Alytus) įvyks A.Griškevičiaus tapybos, objektų ir fotografijų parodos „Melancholiško svaigulio užtvankos“ atidarymas.
A.Griškevičius gimė 1954 m. Vilniuje, čia mokėsi, studijavo tapybą. Dešimtį metų dirbo Jaunimo teatro vyriausiuoju dailininku-dekoratoriumi, kol išėjo iš teatro tam, kad galėtų visą laiką skirti kūrybai, tai ir daro iki šiol. Nuo 1986 m. pradėjęs savo darbus rodyti parodose, šiandien menininkas jau skaičiuoja 74-ią personalinę (neskaičiuojant grupinių) parodą Lietuvoje ir užsienyje. Menininkas turi savo kūrybinę rutiną: žiemomis jis tapo paveikslus ir kuria objektus iš medžio, o vasaromis fotografuoja. Parodos lankytojai galės įvertinti visų šių kūrybinių sričių panašumus ir skirtumus.
Melancholiško svaigulio užtvanka – tai erdvė, virš kurios susilieja šviesa su tamsa, realybė su fantazija. Čia visada viena su kita glaustosi priešybės: realistiška tapyba, lengvai atpažįstami kasdienybės objektai ir paslaptingi jų deriniai, sapno ar deja`vu jausmas.
Tapyboje menininkas sąmoningai gretina du vaizdo „sluoksnius“: atpažįstamą daiktiškąjį ir neapčiuopiamą iliuzinį. Taip sukuriama reprezentuojamai tikrovei neadekvati atmosfera – tam tikra „jutimų paklaida“. Jos keliamo nerimo neįmanoma išvengti – prieštaravimas tarp pabrėžtinai realistiško vaizdo ir atmosferos, atitolinančios tą vaizdą nuo kasdienio suvokimo, yra neišsprendžiamas ir sunkiai prisijaukinamas.
Kiek kitu principu nei tapyba kuriami skulptūriniai objektai. Visi jie sunerti iš įvairiomis formomis lenktų lazdyno vytelių. Nepaisant konkretumo užuominų, šie objektai daug artimesni abstrakčių vaizdinių magijai. Tai tarsi archetipiniai vaizdiniai, išnyrantys iš pasąmonės ir pasirodantys sapnuose. Trapūs efemeriški statiniai, primenantys senai išnykusių, sumedėjusių gyvūnų išnaras ar besiformuojančias naujų nepažįstamų būtybių formas.
PAGRINDINIAI FOTOGRAFIJŲ VEIKĖJAI – ŽMONĖS
Fotografijos kuriamos menininko dabartinėje gyvenamoje aplinkoje – kaime, gamtos apsuptyje. Kuriant jas nenaudojamos jokios skaitmeninės manipuliacijos priemonės. Fotografijos konstruojamos pasitelkiant lynus, kranus, kasant griovius etc. Priešingai nei paveiksluose ir objektuose, fotografijose pagrindiniai veikėjai yra žmonės, kurie autoriaus valia tampa pačių neįtikėtiniausių ironiškų bei tragikomiškų istorijų ir situacijų personažais.
Savitą matymą ir braižą turinčio menininko darbai su niekuo nesupainiojami ir ilgam įsimenantys. Jie moko matyti mums įprastus lietuviškus peizažus ir situacijas naujai bei kviečia daugiau žaisti, tiek žiūrint, tiek ir gyvenant.
Paroda Alytaus kraštotyros muziejuje veiks iki gruodžio 2 dienos.
Parengta pagal Alytaus kraštotyros muziejaus informaciją.
Titulinė nuotrauka: Iš parodos „Melancholiško svaigulio užtvankos“, A.Griškevičius.
