Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.
NUO 2023-ŲJŲ SPALIO IKI 2024-ŲJŲ BALANDŽIO
Paskaitų organizatoriai tikina, kad taip siekiama neatsilikti nuo diskusijų, kuriomis gyvena dabartinis pasaulis. Paskaitų formatas, kurį itin pamėgo gyvai paskaitoje besilankantys dalyviai, nesikeičia: temos ekspertai prakalbins istorinį kontekstą, o muziejininkai parinks ir pristatys išskirtinį muziejuje saugomą eksponatą.
Nuo 2023 metų spalio iki 2024 metų balandžio paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ klausytojų laukia net dvylika intriguojančių istorinių pasakojimų ir tiek pat muziejaus eksponatų. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikai, archeologai. Jie įvairių knygų autoriai, istorijos ir archeologijos mokslo populiarintojai.
Paskaitos (išskyrus skaitomas kituose miestuose) vyks gyvai Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, jas bus galima žiūrėti ir tiesiogiai Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale. Paskaitų pradžia 18 val.
ĮŽANGAI – APIE UŽTERŠTĄ LDK LAIKŲ ORĄ
Pirmoji ciklo paskaita įvyks spalio 5 dieną (ketvirtadienį). Dr. Martynas Jakulis paskaitoje „Užkrėstas ir žmonių sveikatai žalingas oras“: nešvara, ligos ir sanitarija Vilniuje XVIII a. antrojoje pusėje“ sieks atskleisti, kaip įsitikinimas, kad užkrėstas oras yra žalingas žmonių sveikatai, veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės gyvenimą.
Idėja, kad įkvėptas ar kitais būdais įsisavintas užterštas oras gali sukelti ligas, ne vieną amžių buvo įleidusi tvirtas šaknis žmonių mąstysenoje. XVIII amžiaus mokslininkų atradimai keitė požiūrį į aplinką ir šiame kontekste radosi ypatingas jautrumas nuo miesto kasdienybės neatsiejamiems kvapams, o žmogaus nosis tapo vienu iš svarbiausių diagnostinių instrumentų. Visų šių nuostatų poveikis buvo pastebimas ir XVIII a. antrosios pusės Vilniuje.
GAMTOS APSAUGA, MALŪNUS IR MĄŽOJO LEDYNMEČIO IŠDAIGAS
Spalio 19 dieną numatyta dr. Tomos Zarankaitės-Margienės paskaita apie gamtos apsaugą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII–XVI a. Lapkričio 9 dieną dr. Karolis Minkevičius papasakos ką matė Tacitas – apie baltų kraštovaizdžius Romos laikais. Lapkričio 23 dieną numatyta dr. Salvijaus Kulevičiaus paskaita „Progresas ir pabaiga. Apie vėjo malūnų epochos pabaigą“. Na, o gruodžio 7 dieną, paskutinėje ciklo paskaitoje 2023-aisiais dr. Eugenijus Saviščevas supažindins su Mažojo ledynmečio išdaigomis Lietuvoje XIV–XVIII amžiuose.
Parengta pagal Vilniaus universiteto informaciją.
