Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kauno fortuose rengiamas 7-asis kasmetinis Europos tvirtovių kongresas. Čia susirinks kelios dešimtys atstovų iš skirtingų Europos pilių, tvirtovių ar fortų, kurie aptars gynybinio paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams, dalinsis patirtimi kaip sėkmingai dirbti su vietos bendruomenėmis, siekiant pritaikyti nenaudojamus ir apleistus fortus bei bunkerius.
APTARS PAVYZDŽIUS IR DALINSIS PATIRTIMI
Spalio 6 ir 7 dienomis Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kauno fortuose vyks Europos tvirtovių kongresas. Norintys dalyvauti, gali registruotis į kongreso diskusijas (anglų k.).
„Šio kongreso tikslas – aptarti pavyzdžius ir pasidalinti patirtimi kaip buvę kariniai objektai pritaikomi ir naudoti prasmingai. Labai svarbu, jog paveldas nebūtų išsaugojamas tik dėl to, jog turi tokį statusą. Svarbu, jog būtų funkcija – nauda bendruomenei. Šiuos objektus galima pritaikyti – ir ne tik muziejinėms funkcijoms, tačiau kaip kultūriškai aktyvias erdves – kūrybinėms industrijoms, menui, edukacijai, aktyviam laisvalaikiui, sportui ir t. t.“, – teigia kongreso organizatoriai.
Europos tvirtovių kongreso tema pasirinkta neatsitiktinai – Kaunas stipriausias bendruomenių ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje. Pasak organizatorių, tvirtovės fortai yra savaime tvarūs – gal šiek tiek pagriuvę, aptrupėję, bet visumoje dar stovės šimtmečius. Čia bendruomenė atlieka lemiamą vaidmenį – su šiek tiek žmogiškos šilumos dirbama darnoje tarp gamtos, žmogaus ir istorijos.
Pastaruosius penkerius metus didžiule parama Kauno tvirtovei tapo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programa. Skaičiuojama, jog metus iš viso įvyko daugiau nei 200 įvairiausių bendruomeninių renginių, o Kauno tvirtovės parko fortus turėjo galimybę aplankyti dešimtys tūkstančių lankytojų.
Pasitinkant Europos kultūros sostinės metus, dalis bendruomeninių iniciatyvų virto festivaliais: Kauno tvirtovės III-ajame forte vyko „SteamPunk“ festivalis, tvirtovės požemiuose skambėjo industrinės muzikos „MATTERS“ pasirodymai, o Kauno tvirtovės I-ajame forte lankytojus pasitiko Kauno mitinio žvėries meninės instaliacijos.
GYNYBINIŲ OBJEKTŲ ĮVAIROVĖ – ĮSPŪDINGA
Šimtmečius karas buvo Europos kasdienybė. Susipriešinusios valstybės siekė kuo stipriau įsitvirtinti. Tobulėjant mokslui – tobulėjo ir griaunamoji jėga, atsirado vis galingesnė artilerija. Fortifikatoriai statė vis stipresnes ir atsparesnes pilis ar tvirtoves, atlaikančias priešo puolimus, todėl jų „prisikaupė“ tūkstančiai.
Gynybinių objektų įvairovė įspūdinga: Šibeniko tvirtovė – tikra viduramžiu pilis ant Adrijos jūros kranto. Olandijoje gausu panašių fortų kaip ir pas mus Kaune, jų įtvirtinimų būdas neįprastas – Naujoji vandens linija. Priešus planuota sustabdyti vandeniu, didžiules teritorijas dirbtinai užtvindant. Kitas pavyzdys – Venecijos Porto Marghera – tvirtovės, prieš kelis šimtmečius saugojusios vieną turtingiausių Europos miestų.
„Šiandien Europos tvirtovė yra Ukraina. Ten vyksta kova dėl visos Europos, todėl turime palaikyti, stiprinti ją. Europos tvirtovių federacija pradėjo bendradarbiavimą ir su gynybinio paveldo atstovais iš Ukrainos, kuriama partnerystės programa, kuri padės išsaugoti Ukrainos paveldą – jos istorines vertybes. Kongrese dalyvaus ir atstovai iš Ukrainos“, – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.
Kauno fortai beveik visą šimtmetį buvo visiškai pamiršti ir apleisti. Vyravo nuomonė, kad tai okupacinis palikimas, pastatytas ne Lietuvos, o imperijos gynybai. Tačiau iš lietuviško molio plytų, prakaito pastatyta tvirtovė nepadėjo išsaugoti Rusijos imperijos, o šiandien jos griuvėsiai simbolizuoja laisvę.
„Neužtenka vien istorijos, kad žmonės pamiltų fortus ir imtų jais rūpintis. Iš Kauno fortų patirties matome, jog svarbiausią vaidmenį čia atlieka vietos bendruomenės, kurios pastebėjo jų potencialą ir pradėjo rengti bendruomenės šventes, Jonines, koncertus, šiuolaikinio meno parodas“, – pasakojo E.Bagdonas Kauno tvirtovės parko direktorius.
Parengta pagal Kauno savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
