Modernizmo architektūros programa „Modernizmas ateičiai“ pamažu artėja link pabaigos. Paskutinis jos modernistinis nuotykis – konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“. Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 20 pranešėjų iš viso pasaulio.
PAKVIES REFLEKTUOTI VIETINES PATIRTIS
Rugsėjo 21 ir 22 dienomis Kaune rengiama konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“. Konferencija simboliškai užbaigia 5 metus trukusią programą „Modernizmas ateičiai“, kuri yra projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Dalyvavimas nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas.
Daugiau nei 20 pranešėjų iš viso pasaulio, kontroversiškos temos, socialiniai klausimai, parodos ir dar daugiau – dvi dienas truksiančiame renginyje bus siekiama apibendrinti Kauno patirtį bei tęsti diskusiją apie kūrybišką paveldo interpretavimą. Anot konferencijos organizatoriaus Vaido Petrulio, renginys skirtas ne tik specialistams ar architektūros lauko atstovams, bet ir plačiajai auditorijai: „Šios konferencijos metu norime praplėsti paveldo sąvoką – parodyti, kad tai ne tik istoriniai pastatai ar biurokratinės sampratos, bet ir konceptas, inspiruojantis šiuolaikinius kultūrinius procesus.“
1-oji konferencijos diena kvies reflektuoti apie vietines patirtis ir tai, ko pavyko pasiekti besiruošiant ir švenčiant Europos kultūros sostinės metus – bus pristatomi „Kaunas 2022“ ir partnerių kurti bei įgyvendinti projektai. Interaktyvus paviljonas „Archi/Textūra“ supažindins su trejus metus trukusiais architektės Rasos Chmieliauskaitės ir meno teoretiko dr. Justino Kalinausko tyrimais, atliktais kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomene. Parodoje „Modernizmo interpretavimas – dizainas ir vizualieji menai“ bus pristatomas metus trukęs tyrimas, įgyvendintas kartu su kuratoriais iš Marselio Laura Serra ir Maxime Forest. Remiantis interaktyviu dizaino dirbtuvių procesu projekto dalyviai kūrė savas, autentiškas Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijas – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų. Kauno menininkų namuose regioniniame ICOMOS ISC20C seminare: „Naujosios nacionalinės valstybės XX a. istorinių tematikų sistemoje“ bus diskutuojama apie paveldosaugos procesą kaip kultūrinio įgalinimo veiksmą, kuris priklauso nuo mūsų puoselėjamo pasakojimo, nuo nuolat kintančio emocinio santykio su fiziniu artefaktu.
PASIŪLYS DAUG NETIKĖTŲ ĮTRAUKIANČIŲ TEMŲ
Anot V.Petrulio, antroji diena, skirta užsienio pranešėjams, pasiūlys itin daug netikėtų, įtraukiančių temų, apie kurias paveldo kontekste kalbama retai. „Tądien bus galima išgirsti ne tik apie architektūrinius, bet ir apie kultūrinius, meninius, socialinius paveldosaugos kontekstus. Pavyzdžiui, menininkų duetas Sandi Hilal ir Alessandro Petti atkreips dėmesį į šiandien itin sudėtingą pabėgėlių situaciją – jie pasiūlė į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti pabėgėlių stovyklas. Tuo tarpu Niujorke gyvenantis menininkas, architektas ir paveldosaugininkas Jorge Otero-Pailos papasakos apie eksperimentinę paveldosaugą ir kvies atkreipti dėmesį į materialaus pavidalo neturinčius, tačiau miesto autentiškumą kuriančius artefaktus – garsus, kvapus, miesto dulkes bei kitus aspektus, kurie netradiciniais būdais kuria vietovės identitetą. Netrūks ir nepatogių, net kontroversiškų temų – nuo Ukrainoje vykstančio karo pėdsakų, iki ekologinių krizių, rasizmo ir kitų XX amžiaus kontroversijų, kurias būtina permąstyti įvertinant modernizmo palikimą.
Diskusijoje apie paveldo reikšmę šiandieniniame ir ateities pasaulyje dalyvaus tarptautines organizacijas reprezentuojantys paveldosaugininkai, menininkai, architektai, žurnalistai, žymiausių pasaulio universitetų mokslo darbuotojai bei tyrėjai: Uta Pottgiesser, Riin Alatalu, Nicolas Grospierre, Ievgenija Gubkina, Owenas Hatherley, Popi Iacovou, Edwardas Denisonas, Grzegorz Piątek ir daugelis kitų.
VYKS SEMINARAI BEI DISKUSIJOS
Turiningoje programoje lauks ne tik paveldo srities profesionalų vedami seminarai bei diskusijos, bet ir kiti malonūs siurprizai. Rugsėjo 21 dieną Iljinų šeimos name bus galima išvysti ekspoziciją „Interpretuotas Kauno modernizmas“, kurioje – Lietuvos ir užsienio menininkų, architektų, dizainerių bendrakūrybos rezultatai. Parodoje naujai į miestą pažvelgti kvies autentiškos Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijos – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų.
Konferencijos metu vyks ir knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ pristatymas. Arnas Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Jo projektuoti namai pasižymi patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Kartu su konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“ į Kauną taip pat sugrįš pasaulį apkeliavusi, Kauno modernizmui skirta juosta „Klostės“. 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus režisierės Aideen Barry ir šimtų kauniečių kurtas filmas kvies klaidžioti po Kauno pastatus, žvalgytis po interjero detales, pastebėti nematomus miesto akcentus ir magiškas istorijas. Filmo „Klostės“ pristatymas vyks duris po rekonstrukcijos atvėrusiame „Romuvos“ kino teatre.
Programoje taip pat lauks Kauno fotografijos galerijos „Modernizmas ateičiai“ platformos rezidentų Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot-Roy specialiai sukurtų kūrinių projekcijos bei fotografijos dirbtuvių dalyvių fotografijų paroda, kurią bus galima pamatyti Kauno medinukų pavėsyje – „Vingių dubingių“ kiemelyje.
Parengta pagal Modernizmas ateičiai informaciją.
Titulinė nuotrauka: 2018 metais įvykusios „Modernizmas ateičiai“ konferencijos fragmentas. Foto: Modernizmas ateičiai.
