Galerijoje (AV17) atidaroma Ievos Epnerės ir Kristapo Epnerio paroda „Žaidimų erdvė utopijai“. Paroda pirmą kartą Lietuvoje išsamiau susipažindina su šių latvių menininkų kūryba.
ANALIZUOJA RYŠĮ TARP ŽAIDIMO IR MIESTO PROJEKTAVIMO
Galerijoje (AV17) kovo 17 dieną (ketvirtadienį) 18 val. įvyks I. ir K. Epnerių parodos „Žaidimų erdvė utopijai“ atidarymas. I. ir K. Epneriai yra fotografijos, video ir instaliacijų menininkai, savo kūrybinei išraiškai pasitelkiantys tiek asmeninius, tiek kolektyvinius pasakojimus. Jų darbuose analizuojamos identiteto, istorijos, tradicijos ir bendruomeninių ritualų problemos.
Parodoje „Žaidimų erdvė utopijai“ galerijoje (AV17) I. ir K. Epneriai analizuoja ryšį tarp vaikiško žaidimo ir ateities miesto projektavimo. I.Epnerės darbas „Žalioji mokykla“ (2017 – iki šiol) yra jos ilgalaikio XIX a. pab. – XX a. pr. reformų pedagoginių idėjų ir jų poveikio dabarčiai meninio tyrimo dalis. Menininkę įkvėpė Marta Margarita Rinka (1880–1953), pirmojo Latvijoje darželio „Zaļā skola“ (liet. Žalioji mokykla) iniciatorė, įkūrėja ir direktorė. Žaliojoje mokykloje Marta Rinka naudojo Friedrich Froebel (1782–1852) mokymo sistemą, kurios programos pagrindas yra mokytis žaidžiant vienam ar bendruomenėje, o mokytojo pareiga yra skatinti saviraišką, taip išugdant plačiai mąstantį ir kūrybingą asmenį. I.Epnerė pabrėžia darželyje naudojamas „dovanas“ – įvairius žaislus, skirtus vaikų lavinimui, kurie įgalina naujas formas bei idėjas ir jau suaugusio žmogaus atradimams. Kokią ateitį sugebėtų sukurti toks žmogus, kuris nuo vaikystės yra skatinamas ieškoti nekonvencinių sprendimų?
KALBA KAIP UTOPIJĄ PAVERSTI REALYBĘ
K.Epneris savo darbe „Utopija dabar čia“ pasakoja apie latvių pilotą, vizionierių Guntį Tannį (1931–2018), kuris Kanadoje vystė ateities miesto idėją.
G.Tannis dirbo prie keleto ambicingų sumanymų, kaip plaukiojantis aerodromas ar „Sitara“ – Pasaulio taikos centras – turėjęs simbolizuoti visas pasaulio religijas bei skelbti taiką ir viltį. G.Tannis ir jo pakviestų bendraminčių architektūriniuose sprendimuose galima įžvelgti sąsajas su Froebel darželyje naudotomis žaidimų formomis. I.Epnerės analizuojama švietimo sistema tampa atspirties tašku klestėti K.Epnerio aptariamiems G.Tannio projektams ir sukuria erdvę, kurioje egzistuoja visuotinės bendruomenės samprata ir neišsenkamos galimybės. Menininkų pristatomos idėjos atrodo neįmanomos, bet jos kalba apie taikomas priemones, leidžiančias ne tik įsivaizduoti, žaisti, kurti utopiją, bet ir paversti ją realybe.
Ieva Epnerė (g. 1977) baigė magistratūros studijas HISK Gente, Belgijoje (2012) ir turi Vizualinės komunikacijos magistro laipsnį. Jos darbai buvo plačiai eksponuojami tarptautiniu mastu, įskaitant personalines ir grupines parodas Fogo Island Gallery, Fogo saloje, Niufaundlende; In General, JAV; Daadgalerie, Vokietija; Netwerk, Belgija; Pirmojoje Rygos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje (RIBOCA1); Kunsthalle Wien, Austrijoje ir kitur. Nemažai kūrinių yra įtraukta į viešas ir privačias kolekcijas (Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje, Contretype galerijoje, Belgijoje, etc.). Už solo parodą „Gyvų prisiminimų jūra“ („Sea of Living Memories“) Šiuolaikinio meno centre KIM? (Latvijoje) 2019 metais laimėjo Purvītis apdovanojimą.
Kristapas Epneris (g. 1976) 2003 metais Latvijos dailės akademijoje įgijo vizualinės komunikacijos magistro laipsnį. Du kartus (2017 ir 2019 metais) buvo Purvīčio apdovanojimo finalininkas. Jo darbai nuolat eksponuojami Latvijoje ir užsienyje, įskaitant Flughafen Tempelhof, Vokietijoje; Tallinn Art Hall, Estijoje; Den Frie šiuolaikinio meno centre, Danijoje, Pirmojoje Rygos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje (RIBOCA1); New Tretyakov Gallery, Rusijoje ir kitur.
I. ir K. Epnerių paroda „Žaidimų erdvė utopijai“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 veiks iki balandžio 21 dienos. Projektą remia UAB „Cargokodas“.
Parengta pagal (AV17) galerijos informaciją.
Titulinis pav.: „Žalioji mokykla“ stop kadras, I.Epnerė, 2017 m.
„Žalioji mokykla“ parodos fragmentas galerijoje „Wedding“, I.Epnerė, 2020 m. Foto: Thomas Bruns.
Parodos „Utopija dabar čia“ fragmentas, K.Epneris, 2019 m.
Parodos „Utopija dabar čia“ fragmentas, K.Epneris, 2019 m.
){kind=link}
