Įgyvendinant „Getty Foundation“ programos „Keeping It Modern“ projektą, Lietuvos modernizmo perlu vadinamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpusas sulaukė išsamių tyrimų. Pastate esančios laboratorijos unikalių baldų įvertinimą atliko meninių baldų restauratorius Bangutis Prapuolenis.
TRYRIMAMS LĖŠŲ SKYRĖ JAV FILANTROPO FONDAS
JAV įsikūręs filantropo John‘o Paul‘o Getty vardu pavadintas fondas kasmet atrenka apie 10 vertingų moderniosios architektūros objektų visame pasaulyje ir skiria lėšų išsamiems jų fiziniams ir istoriniams tyrimams bei apsaugos valdymo planui parengti. 2019 m. fondas šiam tikslui skirta 1,6 mln. JAV dolerių finansinė parama, o vienu iš objektų pasirinkta Tyrimų laboratorija Kaune (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis).
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir istorijos tyrimų centro (KTU AITC) vadovas Vaidas Petrulis, koordinuojantis finansavimą gavusį pastato tyrimų projektą, pasakoja, kad tarpukario Europoje pasižymėjo politiniu nestabilumu bei būsimo karo nuojautomis.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Europos valstybės nesiliovė ginkluotis. Archyviniai duomenys liudija, kad, antai, 1932 m. naujai įsikūrusių valstybių (Latvijos, Estijos, Suomijos ir Čekoslovakijos) karo biudžetai sudarė 18-20 proc. viso valstybės biudžeto, o Lenkijos – net 42 proc.
Nors lyginant su Latvija bei Estija, Lietuvos karo pramonės biudžetas lyginant su kaimyninėms valstybėmis buvo mažesnis (skaičiuojant litais, karinės išlaidos vienam Lietuvos gyventojui siekė 19,3 lito, Latvijoje – 32,2 litus, o Estijoje – 40,8 lito), tačiau pasiruošimas galimoms grėsmėms ir Lietuvoje tapo svarbiu valstybės uždaviniu. Ryškus šio laikotarpio liudijimas – iki šių dienų išlikęs tuometinės Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatas.
PAMATĖ AUKŠTO LYGIO MEISTRŲ DARBĄ
Žaliakalnyje 1936 m. iškilusi cheminių tyrimų laboratorija buvo pirmoji tokia taikomojo mokslo įstaiga Lietuvoje skirta išimtinai karo reikmėms. Šiuo metu tai Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) dalis. Pastato lankytojus stebina iki šių dienų puikiai išsilaikęs laboratorijos interjeras, įranga ir netgi baldai.
„Pamačiau aukšto lygio meistrų darbą – nuo medienos parinkimo, konstrukcijos dėliojimo, dangos – tikrai yra ko pasimokyti. Su kolegomis apžiūrėjome visas skirtinguose aukštuose ir rūsyje esančias laboratorijas, kabinetus ir kitas patalpas. Pamačiau tikrą lobyną – iki šių dienų išlikę labai daug autentiškų baldų, kurie vis dar funkcionuoja“, – pažymėjo meninių baldų restauratorius B.Prapuolenis. Pasak specialisto, šiame pastate yra išlikę labai daug autentiškų baldų, be to, dar yra labai daug autentiškų, nepažeistų ir nerestauruotų baldų, kurie yra lobis tyrėjui. „Pirmą kartą mačiau tokius kokybiškus baldus ir tokią jų gausą. Žinoma, didžiausią įspūdį padarė autentiški, nerestauruoti baldai ir puiki jų būklė. Pavyzdžiui, viena iš nerestauruotų šarvuotų traukos spintų praktiškai iki šiol neturi pažeidimų, nors prie jos / joje buvo ilgą laiką dirbama su cheminėmis medžiagomis“, – pažymėjo jis.
Parengta pagal KTU informaciją.
Titulinė nuotrauka: KTU.
