Galutinio viso Gedimino kalno sutvarkymo projekto ir reikalingų tyrimų viešojo pirkimo tarptautinį konkursą laimėjo UAB „Hidroterra“. Lietuvos nacionalinis muziejus su ja ką tik pasirašė 2,18 mln. eurų vertės sutartį.
PRIORITETAS PIETRYTINEI KALNO DALIAI
UAB „Hidroterra“ galutinio viso Gedimino kalno sutvarkymo projektą parengs ir reikalingus tyrimus atliks per artimiausius 15 mėnesių.
Įmonės, galinčios parengti kalno tvarkymo projektą, muziejus ieško jau nuo 2018 m. antros pusės. Antrą kartą paskelbus konkursą buvo sulaukta dviejų pasiūlymų, iš kurių vienas buvo atmestas kaip neatitinkantis reikalavimų.
Pasirašiusi sutartį, UAB „Hidroterra“ įsipareigojo parinkti ilgalaikes Gedimino kalno stabilumą užtikrinančias priemones ir pateikti du tvarkybos darbų projektus. Prioritetas teikiamas pietrytinei kalno daliai: čia tyrimai bus atlikti ir projektas parengtas per 9 mėnesius. Lygiagrečiai, tik per ilgesnį – 15 mėnesių – laikotarpį, projektuotojas parengs ir visos likusios kalno dalies sutvarkymo projektą.
PASIŪLĖ PASITEISINUSIUS SPRENDIMUS
Projektavimas etapais leis greičiau pradėti rangos darbus pietrytinėje kalno dalyje – jų pradžia numatoma kitų metų vasarą, įvykus rangos darbų viešojo pirkimo konkursui.
Į būsimą projektavimą neįeina jau sutvarkytas šiaurės vakarų šlaitas ir šiuo metu tvarkoma piliakalnio aikštelė.
Atsižvelgdama į skirtingų kalno dalių specifiką ir jau atliktus laikinus darbus, UAB „Hidroterra“ pasiūlė metodus, kaip turėtų būti stabilizuojami šlaitai ir statiniai, surinktas paviršinis ir gruntinis vanduo, taip pat įvertinusi esamą medžiagą numatė galimą tyrimų poreikį. Pasiūlyti sprendiniai yra praktiškai taikyti ir pasiteisinę Lietuvoje bei užsienyje, nepažeidžia giluminių kalno sluoksnių, o tai yra vienas iš esminių Gedimino kalno sutvarkymo projekto kriterijų, kadangi objektas turi kultūros paveldo ir archeologijos paminklo statusą.
VERTINO IR IŠORĖS EKSPERTAI
Vertinant pasiūlymą dalyvavo ir išorės ekspertai iš kitų Lietuvos įstaigų ir mokslinių institucijų, jie išsakė nemažai naudingų pastabų dėl planuojamų geologinių tyrimų apimties ir būdų bei tvarkybos metodo detalizavimo. Projektuotojas į šiuos dalykus privalės atsižvelgti rengdamas projektą, o muziejus, kontroliuodamas, kaip vykdoma sutartis, tam skirs ypatingą dėmesį. Prireikus gali būti pasitelkiami išorės ekspertai.
Tikslūs kiekvieno šlaito tvarkybos darbų metodai ir apimtys paaiškės išanalizavus tyrimų rezultatus, o pačią tyrimų programą patvirtins Lietuvos geologijos tarnyba.
Kai bus parengti pietrytinės ir likusios kalno dalies tvarkybos darbų projektai, bus skelbiami atskiri rangos darbų konkursai. Tiksli šių darbų kaina bus žinoma parengus projektą. Sklandžiai vykstant viešųjų pirkimų procedūroms ir esant pakankamam projekto įgyvendinimo finansavimui, galutinai sutvarkyti visą kalną planuojama 2022 metų pabaigoje.
KALNO BŪKLĖ LIEKA STABILI
Nuo 2017 m. lapkričio neatsirado nė viena nauja deformacija, o ankstesnės nesiplėtė ir yra stabilios. Stebėsenos sistema nuo 2018 m. pradžios nefiksavo jokių žymesnių judesių. Šiaurės vakarų šlaitas sutvarkytas praėjusiais metais, kitos nuošliaužų vietos stabilizuotos laikinomis priemonėmis.
Kol bus rengiamas projektas, ir toliau bus tęsiami piliakalnio aikštelės tvarkybos darbai, turintys pašalinti vieną pagrindinių nuošliaužų susidarymo priežasčių – vandens infiltraciją į kalno giluminius sluoksnius.
Vis dėlto situacija išlieka priklausoma nuo klimatinių sąlygų, laikinų priemonių veiksmingumo ir to, kaip sklandžiai vyks viešieji pirkimai ir bus rasti finansavimo šaltiniai. Visa tai įvertinus ir siekiant užtikrinti galimybę imtis reikiamų priemonių padėčiai pasikeitus, ekstremalioji situacija kol kas nebus atšaukiama.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
