Nidoje rengiamas pirmasis knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas. Knyga siūlo pažvelgti į pusiasalį ne kaip į gamtos ir žmogaus kūrinį, bet kaip į erdvę, kuri po Antrojo pasaulinio karo beveik visiškai ištuštėjo ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.
Sausio 24 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) įvyks knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriaus. mokslo darbuotoja, projekto „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ vadovė dr. Sigita Kraniauskienė ir VDA Nidos meno kolonijos vykd. direktorė, ES projekto „4Cs: Nuo konflikto iki sugyvenimo“ vadovė Lietuvoje, knygos iniciatorė dr. Rasa Antanavičiūtė.
Susitikimo metu prie arbatos puodelio bus galima padiskutuoti su autoriumi, dalintis prisiminimais, o savo bibliotekos kolekciją – papildyti dovanojamu knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ egzemplioriumi.
„Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos? Knyga „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis“, – rašoma knygos pristatyme.
Parengta pagal Neringos muziejų ir Nidos meno kolonijos informaciją
