OPTIMIZMO ARCHITEKTŪRA: Keliaujanti Kauno modernizmo paroda sugrįžo

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta Kauno modernizmo kilnojamoji paroda Laikinosios sostinės optimizmą jau pristatė Vilniui, Romai, Paryžiui, Talinui, Vroclavui. Rytoj ji simboliškai sugrįžta į Kauną, kur bus pristatyta Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

MODERNISTINĖS TRANSFORMACIJOS FENOMENAS
Rugsėjo 13 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55) atidaroma paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“.
Tarpukario Kauno modernioji architektūra atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Parodoje akcentuojamas Kauno modernistinės transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine miestas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12.000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis. Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas) pasakoja ne vien apie architektūrą, ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.
PAKVIES Į METAFORINĮ KAUNO NAMĄ
Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kviečiančią užsukti į metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši instaliacija suskirstyta į tris dalis – pirmiausia išorinėje dalyje lankytojus pasitinka 5 minučių trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą (filmą, kuris sukomponuotas iš archyvinių kadrų, šiuolaikinių vaizdų ir animacinių intarpų sukūrė laidos „STOP juosta“ prodiuserė Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jurgė Pridotkaitė bendradarbiaudamos su operatoriumi Ryčiu Titu ir animatoriumi Vytautu Aukščiūnu). Kitoje instaliacijos pusėje yra pateiktas 5,5 m ilgio ir 2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas (kompozicijos autorė – architektė ir grafikė Vika Pranaitytė) su kruopščiai atliktais 5 pastatų maketais (autorius – Jomantas Padgurskas) ir trumpais videofilmais. Ši dalis pasakoja „tautos statybos“ istoriją, kurią perteikia penki pastatai, simbolizuojantys naująją nepriklausomos Lietuvos tapatybę – tai Vytauto Didžiojo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė, Prakybos, pramonės ir amatų rūmai bei Centrinis paštas. Taip pat čia pristatomas ir dar vienas svarbus neįgyvendintas projektas – 1938 m. paskelbtas Valstybės rūmų tarptautinis architektūrinis konkursas. Eksponatus (projektų faksimiles) šiai daliai pateikė Lenkijos, Estijos ir Latvijos architektūros muziejai.
ARCHYVINĖS NUOTRAUKOS IR GALINIAI FASADAI
Vidinėje ekspozicijos dalyje lankytojas gali susipažinti su naujos funkcijos pastatų gausa ir architektūriniais sprendimais, kurie perteikia naujosios sostinės statybos bumą ir modernizaciją. Šios ekspozicijos pagrindą sudaro archyvinių nuotraukų ir brėžinių kopijos, parengtos bendradarbiaujant su pagrindinėmis Lietuvos atminties institucijomis ir privačiais kolekcininkais. Šioje dalyje eksponuojamos ir šiuolaikinės fotomenininko Gintaro Česonio nuotraukos. Drauge su architektūros istoriku V.Petruliu sukurta foto-esė yra skirta galiniams Kauno pastatų fasadams ir atskleidžia jų modernumą ir funkcionalumą, skirtingą nuo vis dar reprezentatyvių ir solidžių pagrindinių fasadų.
Parodą papildo ir 2 autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Paulium Tautvydu Laurinaičiu sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių.
Skulptorius Lukas Šiupšinskas, bendradarbiaudamas su Kauno kolekcininkais ir baldų restauratoriais, sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį galima pavadinti miesto archeologija. Juodame kube įkomponuotos įvairios išlikusios autentiškos detalės ir paviršių tekstūros perteikia ir leidžia paliesti materialų Kauno tarpukario palikimą.
Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis), išleista bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“. Ją parengė 8 autoriai (M.Drėmaitė (sudarytoja), G.Jankevičiūtė, V.Petrulis, V.Akmenytė-Ruzgienė, N. Černiauskas, P.T.Laurinaitis, A.Pakštalis, V.Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų G.Česonio ir Norberto Tukaj darbai.
Parodos parengimą ir gamybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Strateginis partneris – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Partneris – Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė.
Paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.“ veiks iki lapkričio 4 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Titulinė nuotrauka: Foto: ©PILOTAS.LT