AKMENINĮ KAUNO KŪNĄ PALIEKA ŽALIOJI SIELA: Kodėl kertame miesto šaknis?

Želdynų mieste reikšmė žinoma nuo seno. Miestų kūrėjai įvairiais laikotarpiais „akmeninį kūną“ augino kartu su „žaliuoju kūnu“, suprasdami neatskiriamą miesto erdvės vienovę.

Medžiai ir kiti augalai puošia urbanistinę aplinką, teikia pavėsį, gryniną orą, saugo nuo triukšmo ir dulkių taršos intensyvėjančios automobilizacijos sąlygomis.
Unikaliame Kauno Naujamiestyje šią kompleksinę sampratą paveldėjome nuo XIX a. vidurio. Apsodintos miesto centro gatvės ir aikštės  buvo nuolatos prižiūrimos, medžiai genimi, atsodinami.

NAUJAMIESČIO FENOMENAS – SENI MEDŽIAI

Naujamiesčio fenomenas – seni medžiai aikštėse: šimtmečiai ąžuolai, klevai, liepos. Gatvės apželdintos lėtai augančiais medžiais – mažalapėmis ir didžialapėmis liepomis, kai kur kaštonais.
Šiuo metu vyksta didysis Naujamiesčio gatvių ir aikščių tvarkymas. Šie darbai yra komplikuoti dėl didelės darbų apimties ir nepaaiškinamos spartos. Miestiečiai turbūt tikisi po šių darbų pamatyti atjaunėjusį miesto veidą. Tačiau tas naujas veidas nebūtinai nudžiugins.
Želdynų tvarkymas ir to tvarkymo rezultatas, kuris mūsų laukia po kelių metų, jau dabar kelia rūpestį ir nerimą ne vienam architektui.
Želdynai mieste, kurie turi būti tvarkomi pagal LR Želdynų įstatymą, Kaune palikti kelininkų kompetencijai.
Pernai kilusi pilietinė medžių saugojimo akcija savivaldybėje nebuvo išgirsta ir davė gana ribotą rezultatą. Nors medžių naikinimas Kaune aprimo, tačiau žaliosios Naujamiesčio gatvės ir toliau remontuojamos ignoruojant bet kokį „žaliąjį interesą“.

KODĖL „KAUNAS TVARKOSI“ IGNORUODAMAS MEDŽIUS?

Šaligatvių pagrindams skirta dolomitinė skalda tankinama mašinomis iki pat medžių kamienų. Medžio šaknų kvėpavimui ir mitybai paliekama vos didesnis nei pusės „kvadrato“ langelis, neišklotas plytelėmis. Negana to ir šis menkas lopinėlis užpilamas tos pačios dolomitinės skaldos sluoksniais ar tiesiog statybinėmis atliekomis ir…sutankinamas. Jau nekalbant, kad dažno medžio žievė yra pažeista skaldos tankinimo mašinomis, tačiau šitaip įrengus „mitybinę angelę“ medis yra pasmerkiamas skurdžiai vegetacijai, trumpinančiai jo amžių.
Seniai žinoma, kad pagrindinę drėgmę medis gauna ne per lapus, o per šaknis. Nuo seno Naujamiestyje medžiams šaligatviuose būdavo paliekama 150 x 150 cm  derlingo juodžemio teritorija, uždengta lieto ketaus grotelėmis, kad netrukdytų pėsčiųjų judėjimo.
Kaip gi šiandien tvarkosi Kaunas?
Laisvės Alėjoje liepoms skiriamas bent šioks toks dėmesys – architektai  Asta ir Šarūnas Kiaunės išlaikė ir pratęsė liepų alėjos ikoninę tradiciją. Medžiai saugomi, atsodinami.

PASMERKIMAS NYKIMUI NĖRA HUMANIŠKESNIS UŽ MEDŽIO NUKIRTIMĄ

Bet ar matome kas vyksta su Ąžuolyno sengirės reliktu – Nepriklausomybės aikštės ąžuolais?
Yra teigiančių, kad jie vysta dėl senatvės ar šiuometinės sausros? Ne, jie nyksta todėl, kad jų viršutinės šaknys yra mirtinai „užbetonuotos„ sutankintais dolomitinės skaldos sluoksniais.
Akivaizdu – tas pats liūdnas likimas gresia ir naujiesiems-brangiesiems ąžuolų sodinukams.
Pabendravusi su darbininkais, triūsiančiais prie šaligatvių tiesimo darbų Gedimino ir K.Donelaičio gatvėse, išgirdau atsakymą, kad visi medžiai skirti nukirtimui. Vietoj jų bus pasodinti „nauji ir gražūs“…
Klausimas – kur ir kaip!? Juk visame šaligatvio plote – ištisai sutankintos dolomito skaldos pusmetrinis sluoksnis…
Jei už poros metų nudžiuvus dabartiniams medžiams (deja, jie pasmerkti) bus pasodinti į 70 cm duobeles prabangūs olandiški sodinukai – jie ištvers vos porą metų. Kaip tie, kurių stuobrelius šiemet nurinko nuo Savanorių prospekto įkalnės.
Įdomu, kuris Kauno savivaldybės vadovas prisiims atsakomybę už totalų miesto želdynų genocidą? Visi mano bandymai susisiekti su atsakingu už medžius asmeniu, baigėsi pažadais „jums paskambins“. Skambučio taip ir nesulaukiau..
Po tokio gatvių remonto dėl vieno dalyko galime būti tikri – mūsų vaikų ir anūkų laukia gyvenimas akmeniniame mieste be romantiškos žaliosios sielos. Be medžių pavėsio, be paukščių čiulbėjimo, dulkėse ir triukšme. O „Žaliojo Kauno“ deguonis bus parduodamas specialiuose punktuose kaip suvenyras…

Titulinė nuotrauka: Andrius Aleksandravičius.

Redakcijos pastaba: Gražina Janulytė-Bernotienė – architektė, pedagogė, Kauno Regioninės architektų tarybos pirmininkė, du kartus Kauno titulo Metų architektas laureatė, įvertinta Vyriausybės Kultūros ir meno premija, Aplinkos ministerijos bei kitais svariais apdovanojimais už architektūrinę veiklą.

Tarptautinėje erdvėje Kauno savivaldybė vis dar pristato miestą, kaip išskirtinai žalią…

Beraščiai Kauno Naujamiestyje: remontuojant šaligatvius skaldos sluoksniai sutankinami iki pat medžių kamienų, neretai pažeidžiant žievę ir pasmerkiant juos lėtai mirčiai. Foto: G.Janulytė-Bernotienė

Beraščiai Kauno Naujamiestyje: remontuojant šaligatvius skaldos sluoksniai sutankinami iki pat medžių kamienų, neretai pažeidžiant žievę ir pasmerkiant juos lėtai mirčiai. Foto: G.Janulytė-Bernotienė

Beraščiai Kauno Naujamiestyje: remontuojant šaligatvius medžių šaknims paliekamt nusikalstamai maži mitybos langeliai betono dangoje. Foto: G.Janulytė-Bernotienė

Beraščiai Kauno Naujamiestyje: remontuojant šaligatvius medžių šaknims paliekamt nusikalstamai maži mitybos langeliai betono dangoje. Foto: G.Janulytė-Bernotienė