Fotomenininką Remigijų Pačėsą kolegos prisimena kaip „matytoją“, kuris šviesai turėjo absoliučią klausą. Kauno fotografijos galerijoje atidaromos jo kūrybos retrospektyvinės parodos „Geltona gulbė neatplauks“ fotografijose atsiskleidžia jo kasdienybės poetika.
Vasario 1 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma R.Pačėsos (1955–2015) kūrybos retrospektyvinė paroda „Geltona gulbė neatplauks“. Reginyje dalyvaus parodos kuratoriai A.Narušytė ir G.Zinkevičius.
Fotografo R.Pačėsos (1955–2015) fotografijose tokie paprasti objektai kaip kambario siena, Nidos krantinė, apleista gėlių klomba, švarkas ar šaligatvis tapdavo begalybės įžvalgomis. Iš pradžių, kai jis 1978 m. pradėjo dalyvauti parodose, tai buvo sidabro atspaudai. Nuo 2007-ųjų kasdienybės poetiką papildė spalva. Parodoje pirmą kartą pristatomi visi Pačėsos kūrybos etapai – ne tik „grynoji“ fotografija, bet ir montažai, koliažai, monotipijos ir autoportretai.
„Geltona gulbė neatplauks“ Pačėsa užrašė ant upės fotografijos, iš kurios sidabro vandenų bene pirmąkart išnyra geltonos gėlės. Taupiomis frazėmis jis mėgdavo vaizdus papildyti numanomo pasakojimo sluoksniu: „Parėjau“, „Antradienis – darbo diena“, „Pilka diena – pilka žuvėdra“, „Pas poeto kapą“. Ilgainiui pakakdavo angliška rašyba iškreiptos nuorodos „shtai“. Galiausiai jos irgi nebeliko, nes vaizdas kalba pats – „šešėlis rodo šviesą“ ir pilkuma sprogsta dygiu spalvos juoku.
Marijampolėje gimęs Remigijus Pačėsa 1979 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą ir dešimt metų fotografavo pastatus Miestų statybos projektavimo institutui. Bet įkvėptas J.Sudeko, A.Švėgždos ir J.Kalvelio, stebėjo, kas yra šalia: daiktų ir augalų „viešą gyvenimą“, asfalto plynes, tamsos ir šviesos kompozicijas, absurdiškas sandūras. Kartu su kitais to meto fotografais – A.Budvyčiu, A.Šeškumi, V.Balčyčiu, V.Bubelyte, G.Zinkevičiumi – R.Pačėsa klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesiu šaipėsi iš egzaltuoto kultūros rimtumo. Apie 1991 m. susidraugavęs su menininke V.Vaičiūnaite, išmoko spausdinti monotipijas, kuriomis visą gyvenimą rašė jausmų kaligrafiją. Paskui vėl grįžo į Marijampolę ir ten fotografavo savo pasivaikščiojimų takus po lietaus, rūke, apkritusius lapais, sniegu, saulėtą, baltą, bet dažniausiai pilką dieną. Bežiūrint į tuos mažyčius nekintančios geometrijos skirtumus, išryškėja heraklitiška laiko upė, kurioje tobulai žvejojo R.Pačėsa.
Organizatoriai: Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras, Kauno fotografijos galerija Partneriai: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos dailės muziejus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Paroda „Geltona gulbė neatplauks“ Kauno fotografijos galerijoje veiks iki kovo 4 dienos.
Nuotrauka: „Geltona gulbė neatplauks“, R.Pačėsa.
