IŠDŽIŪSTANTYS ŠALTINIAI: Mažųjų tautelių pasaulis iš intymiai arti

Neseniai mus palikęs fotomenininkas Paulius Normantas savo kelionėse jautriai ir nuosekliai fiksavo pasaulio mažųjų tautelių gyvenimą. Į 9 tokių tautelių pasaulį iš intymiai arti žvelgia šiandien Vilniuje atidaroma fotografijų paroda „Išdžiūstantys šaltiniai“.

Lapkričio 14 dieną (antradienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma žinomo fotomenininko ir keliautojo P.Normanto fotografijų paroda „Išdžiūstantys šaltiniai“. Paroda parengta remiantis 1990 m. Vengrijoje išleistu pirmuoju P.Normanto fotografijų albumu „Išdžiūstantys šaltiniai“ („Vanishing Sources“). Albumą sudaro 9 fotografijų ciklai, pasakojantys apie chantų (1983), mordvių, udmurtų (1984), lapių (1986), marių, komių, vepsų, vodų ir ižorų, livių (1987) gyvenimo kasdienybę, juos supančią aplinką. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondų. Autoriaus sukurtos ir atspausdintos iki 1986 m.
P.Normantas anksti pajuto, kad sovietinis gyvenimas ne jam, tad baigęs ekonomikos mokslus Vilniaus universitete leidosi bastytis po Sovietų Sąjungą. Nepaprastai stiprus ir ištvermingas, nesunkiai susirasdavo įvairiausių darbų Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, prie Jenisiejaus, Altajuje. Sykį į rankas patekęs bičiulio fotoaparatas prilipo visam gyvenimui ir tapo trečiąja akimi. Kiek vėliau įgyvendino svajonę – prasiveržė į Himalajus, į Tibetą. P.Normantą ypač traukė mažų, ant išnykimo slenksčio atsidūrusių tautų ir tautelių gyvenimo vaizdai. Fotografavo tibetiečius, nykstančias Sibiro, Himalajų, finougrų tauteles, tarsi įprasmindamas ir pratęsdamas jų gyvavimą fotografijose. Jis mokėjo priartėti prie nepažįstamų žmonių, pelnyti jų pasitikėjimą – patraukdavo savo nuoširdžiu bendravimu, rodoma pagarba vietai, jos gyventojams, domėjimusi jų papročiais, dvasiniu gyvenimu. Mokėsi sugyventi su nepažįstamais įvairių tautų žmonėmis. Nuotraukose stebino ne egzotika, nors ji pirmiausia krisdavo į naujienų iš Šambalos apylinkių pasiilgusias akis, bet ypatingo šviesos srauto paryškinti veidai. Ypač vaikų. Ilgai siekto nušvitimo įspindžiai. Kelionėse kaupė ne tik negatyvus, bet ir rašė poetinį dienoraštį – haiku – pokalbį su savimi ir vietinėmis dvasiomis.

Paulius Normantas (1948 06 08 – 2017 01 07) – keliautojas orientalistas, fotografas, poetas. Gimęs ir augęs Žemaitijoje, mokslus baigęs Vilniuje, nuo 1983 m. gyvenęs Vengrijoje, Nyredhazos mieste, turėjo Lietuvos ir Vengrijos pilietybę, daug kur įvardijamas kaip pasaulio pilietis, nors save vadino pasaulio valkata. Nuo 1983 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos, o nuo 1986 m. Vengrijos fotografų sąjungos ir Vengrijos kūrėjų asociacijos, nuo 1995 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. Surengė daugiau kaip 30 individualių fotografijos parodų Lietuvoje, šimtais skaičiuojamos jo parodos, surengtos užsienyje. Išleista 12 fotografinių albumų ir unikali fotografijos ir haiku poezijos knyga „Baltas“. Už nuopelnus kultūros srityje tiek Vengrijoje, tiek Lietuvoje pelnė valstybinių ir kitų reikšmingų apdovanojimų.
Parengta pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos informaciją.
Nuotrauka: Iš ciklo „Išdžiūstantys šaltiniai“, P.Normantas.