LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALO POSŪKIAI: ŠMC visiškoje tamsoje atrinko 5 autorius

ŠMC ekspertų komisija atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Nors ŠMC teigė, jog kūrybinės dirbtuvės organizuojamos, siekiant kompetencijų dialogo ir bendruomeniškos diskusijos memorialo klausimu, tačiau natūroje viskas apsivertė juodąja puse į viršų.
Penkios idėjos kūrybinėms dirbtuvėms atrinktos subjektyvioje ŠMC tamsoje, nepateikus nei motyvų, nei pačių idėjų publikacijų ir pasitenkinant keliais abstrakčiais piaro sakinėliais.
Tokia pati informacinė tamsa gaubia ir visus „kūrybinių dirbtuvių“ konkurso dalyvius – tiek autoriai, tiek jų idėjos liko nežinomos, nors dalyvavimas atrankoje buvo viešas ir atviras. Nežinomi liko ir atrankos kriterijai bei kiekvienos kūrybinės paraiškos konkretus vertinimas. Beje, jokie komisijos motyvai nei autoriams, nei viešąjai erdvei taip ir liko nepateikti.
Kai tokio lygio administravimo „kultūra“ gaubia nacionalinio formato monumento kūrybines paieškas, verta eilinį kartą prabilti apie Kultūros ministerijos globojamą „kūrybininkų“ ir ŠMC klaną, kuriam kažkodėl vėl suteikiami ir viešieji finansai, ir teisė veikti visuomenės vardu.
Taigi, koks netikėtumas, ŠMC komisija dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse pakvietė architekto Gintaro Čaikausko ir skulptoriaus Sakalausko grupę, kurios kūrybai iš esmės „vorkšopas“ ir buvo griausmingai organizuojamas…
Taip pat ŠMC atranką praėjo architekto ir architektūros teoretiko Tomo Grunskio kolektyvas, skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius, fotografas bei meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.
2 REPREZENTACINĖS FUNKCIJOS
1999 m. Seimo nutarimu Lukiškių aikštei suteiktas Lietuvos valstybės aikštės statusas ir numatytos 2 pagrindinės jos funkcijos – valstybės reprezentacijos ir visuomeninė. Pabrėžiant tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, šiame nutarime suformuluotas ir siekis plėtoti memorialinę aikštės funkciją, įtraukiant iki tol aikštėje ir jos prieigose jau esančius memorialinius objektus.
Komisija, atrinkusi 5 pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialo projektui, svarstė daugiau nei 30 idėjų, pateiktų atrankai. Būsimojo memorialo tikslas – įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kviečiami architektas G.Čaikauskas su kolektyvu – skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu ir Kęstučiu Akelaičiu (šis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai); į kūrybines dirbtuves taip pat kviečiami: architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas T.Grunskis su kolektyvu „aexn“; skulptorius ir dizaineris A.Labašauskas; kraštotyrininkas A.Lelešius; ir fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas D.Žiūra.
Dėl vienų ar kitų priežasčių kam nors iš šių autorių atsisakius dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, jose dalyvauti bus kviečiami idėjų autoriai iš papildomai ekspertų komisijos sudaryto sąrašo.
VERTINO PLATŲ SPEKTRĄ
Ekspertų komisija siekė atrinkti pirmiausia tas idėjas, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui; taip pat – tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.
Komisija vertino itin platų idėjų spektrą. Taip pat idėjas pateikė itin įvairaus profesinio pasirengimo autoriai – nuo šiuolaikinio meno kūrėjų, architektų ir kūrybinių industrijų atstovų iki istorijos entuziastų ir profesinių bei visuomeninių organizacijų.
Kiekvienas atrinktų pasiūlymų išsiskiria savitu atminties įprasminimo sprendimu. D.Žiūros siūlomas memorialas, kuris šiuolaikinių technologijų pagalba įgalintų kurti nuotolinius saitus ir unikalų įrašų archyvą, skatintų ištisas kartas įsitraukti į atminties kūrimo ir pagerbimo ritualą. Komisijos nuomone, šis projektas skatina asmeninę pilietinę motyvaciją. A.Lelešiaus siūlomi memorialiniai mažosios architektūros akcentai efektyviai ir įtraukiančiai perteiktų iš bendruomenės kylantį laisvės pasakojimą, šis projektas galėtų būti įgyvendintas remiantis turiningu kultūriniu bendradarbiavimu tarp keleto organizacijų ir iniciatyvų. A.Labašausko pasiūlymas įvertintas už lakonišką modernaus memorialo viziją ir jos įvietinimą. T.Grunskio siūlomas atminties įamžinimo būdas įvertintas už šiuolaikišką ir augimui atvirą formą, kuriamą panaudojant archetipinę Laisvės kovų simboliką. G.Čaikausko ir jo atstovaujamo kolektyvo siūlymas išskirtas kaip svarbus bandymas šiuolaikiškai traktuoti tradicinę skulptūrą ir plėtoti valstybinės heraldikos raišką.
PROJEKTUS PRISTATYS RUDENĮ
Visiems autoriams, pakviestiems į kūrybines dirbtuves, artimiausiu metu bus perduotos komisijos rekomendacijos – pastabos, į kurias jie galėtų atsižvelgti tolesniame projektų vystyme.
Kūrybines Lukiškių aikštės memorialo dirbtuves organizuoja Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras. Kūrybinių dirbtuvių metu bus siekiama sudaryti sąlygas 5 atrinktųjų idėjų autoriams išplėtoti savo idėjas konsultuojantis su įvairių sričių specialistais, interesų grupėmis, savivaldybės bei Vyriausybės atstovais, gamintojais ir architektais, parengti preliminarius įgyvendinimo planus ir pasiruošti viešam projektų pristatymui šių metų rudenį. Vieną iš penkių dirbtuvių metu parengtų projektų po pristatymo bus siūloma įgyvendinti.
Ekspertų komisija, vertinusi idėjas naujajam Vilniaus Lukiškių aikštės memorialui: Dr. Alfredas Bumblauskas – istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; dr. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė; Virginija Januškevičiūtė – šiuolaikinio meno kuratorė, komisijos posėdžio pirmininkė; dr. Giedrė Mickūnaitė – dailėtyrininkė; Deimantas Narkevičius – skulptorius ir filmų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Mindaugas Pakalnis – urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius; dr. Ūla Tornau – šiuolaikinio meno kuratorė, architektūros istorikė.
Parengta pagal parengta pagal ŠMC ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotrauka: ŠMC.