Lietuvos architektų rūmai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas ir Lietuvos architektų sąjunga rengia tarpdisciplininę mokslinę praktinę konferenciją „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“. Konferencijos tikslas – išnagrinėti esamas architektūros kokybės užtikrinimo priemones, aptarti ir pateikti galimas ir būtinas priemones, užtikrinančias visuomenės interesų įgyvendinimą architektūros srityje.
PRANEŠIMAI, VIEŠA DISKUSIJA, REZOLIUCIJA
Lietuvos architektai ir visi kam rūpi jų kuriama aplinka pirmą spalio pirmadienį pakviesti paminėti Pasaulinę architektūros dieną konstruktyviomis diskusijomis apie architektūros kokybę. Ta proga spalio 3 dieną įvyks tarpdisciplininė mokslinė praktinė konferencija „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“.
Konferencijoje siūloma diskutuoti šiomis temomis: architektūriniai konkursai; ekspertinis vertinimas; profesinė savivalda; visuomenės dalyvavimas; architekto statusas; savivaldybės vyriausiojo architekto statusas; kiti architektūros kokybės užtikrinimui svarbūs klausimai.
Konferencijos mokslinį komitetą sudaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Architektūros katedros ir Aukštųjų studijų fakulteto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros atstovai.
Konferencijai planuojama parengti leidinį su pranešėjų ir jų pranešimo tezių pristatymu. Konferencijoje numatomos teminės pranešimų sesijos, vieša diskusija, konferencijos rezoliucijos priėmimas. 2017 m. architektūros kokybės užtikrinimo priemonių tema planuojama išleisti recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinį.
TAIKOMOS PRIEMONĖS KOKYBĖS NEGARANTUOJA
Architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtos, bei miesto landšafto paisymas ir pagarba valstybiniam ir privačiam paveldui yra pripažinti viešojo intereso klausimu. Jo užtikrinimas yra ir viena valstybės prievolių. Deja, šiuo metu taikomos priemonės negarantuoja aukštos architektūros kokybės. Ar galima (ir jei galima, tai kaip?) jas tobulinti? Kokį vaidmenį šios problemos lauke vaidina architektai, jų profesinė savivalda?
Nagrinėjant architektūros kokybės užtikrinimo priemones, svarbu įvardyti aktualiausias problemas, kritiškai įvertinti egzistuojančias architektūros kokybės laidavimo priemones, išryškinti jų pranašumus, (ne)pasiteisinusią patirtį, pasvarstyti apie galimas alternatyvas – kokie instrumentai, procedūros galėtų stiprinti šalies architektūros kokybę.
2014 metais įvykusios mokslinės konferencijos „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“ rezoliucijoje pabrėžiama, kad teisės aktuose nustatant bet kokias architektūros kokybės užtikrinimo priemones, privaloma garantuoti autoriaus, statytojo ir visuomenės interesų balansą, o nustatomus reikalavimus turi aptarti architektūros praktikų, mokslininkų ir kitų šios srities profesionalų bendruomenė. Ši konferencija turėtų padėti tam pamatus.
Tikimasi, kad konferencijos rezultatai prisidės tobulinant teisinį reguliavimą, viešųjų pirkimų kultūrą, architektūrinių konkursų organizavimą ir jų darbų vertinimą, reikalavimų architektūrai formulavimą, ekspertinių vertinimų techniką, taip pat padės siekti bendro sutarimo tarp statytojų, projektuotojų bei visuomenės, leis efektyviau įgyvendinti viešąjį interesą.
Konferencijos mokslinis komitetas: Vytautas Petrušonis, doc. dr. (VGTU, Komiteto pirmininkas); Darius Linartas, doc. dr. (VGTU); Tomas Grunskis, doc. dr. (VGTU, VDA); Romualdas Kučinskas, doc. (VDA); Kęstutis Zaleckis, prof. dr. (KTU); Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, doc. dr. (VU); Jūratė Tutlytė, doc. dr. (VDU); Vaidotas Kuliešius (LAR); Vytautas Biekša (LAS).
Konferencijos organizacinis komitetas: Daiva Bakšienė (LAR, VU), Liutauras Nekrošius, doc. dr. (VGTU), Aida Štelbienė (LAR). Tel. +37068099800, el. paštas: org@architekturumai.lt
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų informaciją.
