Bernardinėms priklausęs vienuolyno ansamblis Šv. Mykolo gatvėje, Vilniuje ypatingas ne vien Lietuvoje analogų neturinčia renesansine architektūra, bet ir nepakartojama istorija, glaudžiai susijusia su garsia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų Sapiegų gimine. Nuo rugpjūčio 20 dienos kiekvieną šeštadienį čia rengiamos ekskursijos supažindins su ansamblio architektūra bei Sapiegų gimine su jos lobynais.
RETAS RENESANSINĖS ARCHITEKTŪROS PAVYZDYS
Šeštadieniais 14 val. rengiamos ekskursijos po lobynų parodą ir buvusio bernardinių vienuolyno (Šv. Mykolo g. 9) pirmąjį aukštą.
Bažnyčios ir vienuolyno fundatorius Leonas Sapiega (1557–1633) buvo iškili asmenybė, talentingas diplomatas ir įžvalgus karys, nepaprastai svarbi figūra stiprinant LDK valstybingumą ir teisinę sistemą.
Vienuolyno statybos darbai vykdyti keliais etapais, užtruko ne vieną dešimtmetį. Bažnyčios pašventinimo iškilmės įvyko 1629 m. rugsėjo 8 dieną. Vienuolyno bažnyčiai teko labai svarbi – Sapiegų giminės mauzoliejaus – funkcija. Bažnyčioje išliko keturi XVII a. I pusės Sapiegų giminės antkapiai, tebeliudijantys užsakovų galią, turtą ir subtilų meninį skonį.
Nors vienuolyno istorijoje netrūko dramatiškų įvykių ir atsinaujinimo periodų, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno pastatas išorėje nuo XVII a. pradžios nedaug tepasikeitė. Tai retas išlikęs Vilniaus renesansinės architektūros pavyzdys, kurio struktūroje ir dekoro formose įžvelgiama tiek praeinančios gotikos, tiek Lietuvą pasiekusio manierizmo įtaka. Bažnyčioje įkurtas Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio paveldo muziejus, po komplekso restauracijos 2009 metais atvėrė duris lankytojams. Čia eksponuojami lobynai, auksakalystės ir liturginės tekstilės šedevrai, karalių dovanos, iškilių menininkų kūriniai.
PUOŠNIAUSIA PATALPA – REFEKTORIUMAS
Vienuolyno teritorijoje vykdytų archeologinių kasinėjimų radiniai – vienuolių naudoti autentiški buičiai ir liturgijai tarnavę daiktai ir jų fragmentai, kiti radiniai – atskleidžia bernardinių gyvenimą ir regulą, leidžia įsivaizduoti jų kasdienybę ir šventes, primena Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, vienuolyną ir jo gyventojas lydėjusius šventiškus ir tragiškus nutikimus. Vienuolynas turėjo savus amatininkus, veikė audykla ir nedidelė alaus darykla. Bernardinės globojo ir auklėjo mergaites, dažniausiai neturtingas bajoraites, mokė jas religijos pagrindų, rašybos, skaitymo, muzikos, prancūzų kalbos, siuvimo ir siuvinėjimo.
Rytinio korpuso pietiniame kampe yra didžiausia ir puošniausia vienuolyno patalpa, kurios lubos dekoruotos Sapiegų gimės herbais. Tai refektoriumas – vienuolyno valgomasis, kurį nuo rugsėjo 1 dienos ir be ekskursijų galės aplankyti visi norintys. Vienuolyno koridoriuje ir refektoriume eksponuojami ką tik restauruoti išskirtinę meninę vertę turintys paveikslai iš įvairių bažnyčių.
Parengta pagal Bažnytinio paveldo muziejaus informaciją.
