Asketiškoji Č.Pacevičiaus mūrinė vila Kauno Žaliakalnyje, Vydūno al. 59 – vienas ryškiausių 4-ojo dešimtmečio Kauno modernizmo namų. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius neseniai nustatė, kad nugriauta dar tarpukaryje statyta su pastatu vientisą ansambli formavusi tvora. Šeimininkui nurodyta ją atstatyti.
Griežto stačiakampio tūrio Č.Pacevičiaus vila (arch. V.Kopylovas, 1935 m.) pasižymi aiškia bei paveikia geometrija ir yra laikomas vienu įdomiausių bei moderniausiu funkcinio tipo Kauno tarpukario statinių. Įsimintiną Kauno modernizmo pastatą iki pat šių dienų juosė dar tarpukariu statyta tvora, kuri su pastatu sudarė vientisą architektūrinį ansamblį ir ženkliai prisidėjo prie jo išskirtinumo.
Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, medinės horizontalių lentų tvoros su mūriniais stačiakampiais stulpeliais, mediniais varteliais ir pergole tipas yra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius neseniai pastebėjo, kad ši vilos vertingoji savybė – ciniškai nugriauta. Skelbiama, kad dėl nugriaunant saugomą tvorą galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius pradėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Objekto savininkui departamentas surašė reikalavimą buvusią tvorą atstatyti.
Beje, Č.Pacevičiaus vilos architektūra buvo vertinama ir tarpukaryje – 1937 metais Kauno miesto taryba ją apdovanojo kaip geriausią metų gyvenamojo namo pavyzdį. Ko gero, prie to prisidėjo ir nugriautoji tvora.
Parengta pagal KPD ir PILOTAS.LT informaciją.
Užpelkis
( 2016-04-24 )
„Nuosavybė šventa“ 1990 m. paskelbė ant benzino statinės užsilipęs kažkelintas Sąjūdžio vadukas, dar neseniai buvęs aršus kompartijos ideologinio skyriaus veikėjas. Na ir prasidėjo. „Darau ką noriu, jūs man nenurodynėsit“. Galiu duris iš smetoninės vilos išlupti ir metalines aklinas įstatyti, balkoną įstiklinti, stogelį su „svarke“ virš balkono susivirinti, „skvarešniką“ skarda apkaltą Laisvės al. ant stogo susiręsti – ir ką jūs man ?! Įstatymų nėra, kultūringesni žmonės tik rankomis skėsčioja. Bet tokių vienetų vienetai. Likusiems – byle tik pigiau ir daugiau ploto, daugiau kvadratų. Jei kas – kalta „valdžia“ ir „sovietai“. Tai jie kalti, kad lietuvis nesupranta ir nevertina architektūros, kas gi daugiau ? Tvorą nugriovė ?! Palaukit, tuoj antrą aukštą pradės mūryti, o priestatuką pavers garažu, jį padidins – juk reikia ir džipui namo, o ir keturratis kažkur turi stovėti. O tvora turi būti aukštesnė, bent 2,5 m, ir būtinai aklina, geriausiai iš skardos – triukšmą sulaikys. O už tvoros „su draugais“ bus galima šašlykų išsikepti. Kaip čia neprisiminsi anekdoto apie tai, kaip čekai rašė laišką Nikitai Chruščiovui prašydami padėti įsteigti Jūrų ministeriją.“Bet pas jus gi jūros nėra !“, – atsakė Chruščiovas. „Jūros nėra ? O kodėl pas jus KULTŪROS nėra, o Kultūros ministerija egzistuoja ?“ – neatlyžo čekai. Iš tikrųjų – kodėl pas mus kultūros nėra ? Kodėl mūsų žmogui išlekta „PolBram“ (Polskie Bramy) gamybos tvora iš Senukų PC yra grožio etalonas ir pasiturinčio gyvenimo atributas?
one
( 2016-04-22 )
Jei tai yra vertybė kažkam kitam, bet ne savininkui, tai tas kažkas turi padėt savininkui ją išlaikyt. O padėt galima įvairiai, pirmiausia pinigais 🙂
tvora
( 2016-04-22 )
KPD darbuotojai galėjo informuoti savininkus, kokią vertybę jie turi. Dažnai patys savininkai turi inicijuoti vertybės paskelbimo procesą.