M.Žilinsko dailės galerijoje, Kaune atidaroma Cornelios Gurlitt grafikos darbų paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“. 22 originalių C.Gurlitt darbų parodą papildo amžininkų mintys apie Vilnių ir autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno armijos fotografų užfiksuoti Vilniaus gyvenimo vaizdai.
ATSKLEIDŽIA DAILININKĖS DRAMĄ
Vasario 4 dieną (ketvirtadienį) 17 val. M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) įvyks C.Gurlitt grafikos darbų parodos „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“ atidarymas. Cornelios Gurlitt (1890–1919) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. Parodos kuratorė: I.Šadzevičienė.
Paroda parengta meno galerijos Vokietijoje „Kunsthaus Desiree“ savininko, parodos mecenato dr. H.Portzo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui padovanotos 16 C. Gurlitt grafikos darbų kolekcijos pagrindu. Didelė dalis darbų, datuojamų 1917 m., sukurti Vilniuje, kur, pasak amžininkų, „tolimajame Rytų fronte“ nuo 1915 m. C.Gurlitt dirbo gailestingąja seserimi. C.Gurlitt, anksti pasitraukusi iš gyvenimo, be retų paminėjimų Pirmojo pasaulinio karo metais ir po Antrojo pasaulinio karo, atrandama tik dabar.
IR IŠRAIŠKOS PREIMONĖ, IR FILOSOFIJA
Dar 1914 metais Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga dailininkė, Vilniuje ji susipažino su savo mylimuoju dailės kritiku ir spaustuvininku P.Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį. „Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“, – rašė P.Fechteris.
C.Gurlitt buvo savo epochos kūdikis: modernią ekspresionistinę meno kryptį pasirinkusi ne tik kaip meninę išraiškos priemonę, bet ir kaip egzistencinę filosofiją, ji visiškai atitiko vokiškojo ekspresionizmo liniją, kurioje nerimas ir vidiniai prieštaravimai perkeliami į kūrinius deformuotomis, lūžtančiomis linijomis, grubiai stilizuotomis formomis, apnuoginant meno kūrinį, o kartu ir save patį.
2014 metų pabaigoje Berno muziejui (Šveicarija) paviešinus dailininkės sūnėno C.Gurlitto testamentu paliktą kūrinių sąrašą, paaiškėjo, kad jos brolis, Corneliaus tėvas H.Gurlittas, slaptoje meno kūrinių kolekcijoje išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914–1919 metais. Planuojama, kad šie darbai ateityje pasieks Vilnių.
Parodos organizatoriai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir mecenatas dr. H.Portzas. Iliustracija: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muzieju.
Paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“ M.Žilinsko dailės galerijojeveiks iki balandžio 10 dienos.
Parengta pagal K.M.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
