Fotografijos muziejuje atidaroma pirmoji prie Fotografijos muziejaus įsteigto Vito Luckaus fotografijos centro parengta paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“. Parodoje eksponuojami menininkų darbai iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos, asmeninių autorių archyvų, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio. Ji leidžia naujai pažvelgti į XX amžiaus 9-10 dešimtmečių sandūroje už Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklos ribų vykusius fotografijos reiškinius.
EGZISTAVO KITOKIA FOTOGRAFIJA
Gruodžio 5 dieną (šeštadienį) 15 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Vito Luckaus fotografijos centro parengta paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“.
XX a. 9–10 dešimtmečių sandūra žymėjo lūžį ne tik šalies istorijoje, bet ir dailės gyvenime. Sąjūdžio išvakarių ir šiuolaikinio meno procesų formavimosi Lietuvoje fone, fotografijai taip pat teko transformuotis ir prabilti to meto aktualijas ir meno tendencijas atitinkančia kalba, vis aktyviau ėmė reikštis novatoriškai kuriantys jaunieji konceptualiosios fotografijos atstovai.
Šalia Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklos egzistavo ir kitokia fotografija, dažnai net neturėjusi ambicijos būti fotomenu, o greičiau tiesiog žaidimu, pokštu (neoficialių meninių grupių „Naujosios komunikacijos mokyklos“, „Doooooris“ nariai žaismingai perdirbinėjo jau sukurtas fotografijas), naujuoju menu (S. ir P. Stanikų darbai) ar konceptualia priemone performansams bei kitoms meninėms akcijoms dokumentuoti (grupė „Post Ars“, L.Liandzbergis su H.Kunčium, G.Znamierovskis su D.Srogiu). Tiesa, vieni tai darė itin rimtai, kiti – akivaizdžiai ironizuodami. Dar kiti tyrinėjo fotografijos santykį su tapyba (G.Trimako fotografuoti A.Puipos „Gyvieji paveikslai“).
NAUJAS ŽVILGSNIS Į FOTOGRAFIJOS ISTORIJĄ
Menininkų grupės (kurias dažniausiai sudarė skirtingų disciplinų atstovai) siekė išsivaduoti iš sistemos, institucijų, pačios medijoskanonų. Daugelio jų kūryba sietina su antimeniniu judėjimu, kuriam būdingi dadaizmo bei „fluxus“ kūrybos principai.Neretai tokio pobūdžio fotografijų serijos ar pavieniai kūriniai fotografijos lauke buvo traktuojami kaip „nemeniniai“ ar bent jau nefotografiniai. Gal būtent todėl anuomet jie beveik nebuvo publikuoti fotografijos leidiniuose, mažai rodyti parodose ir mūsų sąmonėje tebeegzistuoja kaip savotiškas blankus mitas.
Minimų grupių veikloje intensyviai dalyvavo ir Fotomenininkų sąjungos nariai (G.Trimakas, G.Zinkevičius, S.Paukštys), savo idėjoms realizuoti neišsitekę grynai vien tik fotografijos medijoje, tad fotografiją pritaikę performansų, istaliacijų bei kitų konceptualių idėjų įgyvendinimui.
Ši paroda atspindi vieną iš naujai įsteigto Vito Luckaus fotografijos centro tikslų – naujai pažvelgti į skirtingus fotografijos istorijos tarpsnius, aktualizuoti mažiau žinomus fotografinius reiškinius.
Paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ veiks iki sausio 10 dienos.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
Parengta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus informaciją.
