SIKON XXVIII RUSNĖJE:// ŠIUOLAIKINĖS VEIKLOS SANTYKIAI SU PAVELDĖTA APLINKA

Birželio pabaigoje tradicinis architektūros studentų idėjų konkursas SIKON XXVIII vyko Rusnėje. Šiuolaikinės kūrybos ir istorinio palikimo dermės temą “Sintezė” nagrinėjo 11 studentų komandų, kūrusių įvairiose miestelio erdvėse architektūrines instaliacijas.

Tradiciškai pačių studentų organizuojamas renginys 4dienas vyko klausantis paskaitų, susipažįstant su Rusnės miesteliu, eskizuojant ir realizuojant projektus.

KONKURSO SIKON ISTORIJAI JAU 33 METAI

Kaip žinia, architektūros studentų idėjų konkursas SIKON – jau turi pakankamai gilias tradicijas. Pirmasis konkursas buvo surengtas 1983-aisiais, trijų ambicingų VISI (dabar VGTU) studentų, šiandien gerai žinomų architektų, A.Ambraso, G.Čaikausko ir A.Karaliaus. Pagrindinis renginio tikslas – vienyti įvairių aukštųjų mokyklų studentus ir skatinti ištrūkti iš akademinių rėmų – išliko iki šių dienų, tačiau jo formatas laikui bėgant keitėsi. Nuo 2004-ųjų konkursas vyksta kūrybinių dirbtuvių forma, kurios keliauja po įvairias Lietuvos vietoves ir nagrinėja joms aktualias temas.

SIKON XXVIII ĖMĖSI SINTEZĖS

Šiemet studentų idėjų konkursas pasiekė Rusnės miestelį, kur dalyviai savo idėjomis bandė spręsti aktualias šiuolaikinės meninės raiškos dermės su istoriniu palikimu bei modernaus žmogaus santykio su etnografine aplinka problemas. Šias problemas atspindėjo ir tema – „Sintezė“. Ja siekta skatinti dalyvius kurti analizuojant aplinką, ieškoti darnos tarp naujo ir seno.

Konkurso vieta pasirinktas Rusnės miestelis, kuris įgalino dalyvius savo darbais atskleisti užduotą temą. Tai savita architektūra pasižyminti etnografinė vietovė, kuriai labai aktuali šių metų SIKON’o nagrinėjama problematika.

VEIKSMAS TRUKO 4 DIENAS

Pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį, vyko pažintinė ekskursija laivu, kurio kapitonas papasakojo apie miestelį bei jo apylinkes. Kitą rytą, renginio atidarymo metu, dalyviai buvo supažindinti su tema. Įžanginį žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M.Šaliamoras. Plačiau apie miestelį bei jo istoriją papasakojo Rusnės etnokultūros centro vadovė B.Servienė, o kunigas V.Miliauskas supažindino su Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje ir vyko renginio atidarymas bei paskaitos.

Penktadienį architektė G.Antanaitytė studentams pristatė projektą „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ ir papasakojo apie bendradarbiavimo svarbą kuriant jautrioje teritorijoje. Vakare dalyvius sužavėjo kupina optimizmo architekto M.Šiupšinsko paskaita „Swingland – judėjimas kaip erdvės katalizatorius“. Šeštadienio rytą G.Nausėdaitė pristatė kitąmet Lietuvoje vyksiančią Europos architektūros studentų asamblėją EASA. Popiet architektas G.Stauskis supažindino su kraštovaizdžio urbanistika, o vakare architektas E.Neniškis papasakojo apie sinerginę architektūrą. Paskaitos buvo atviros visiems, tad sulaukta ir vietos gyventojų dėmesio.

Kūrybinės dirbtuvės prasidėjo nuo pat SIKON’o pradžios. Pirmosiomis dienomis dalyviai skirstėsi komandomis ir generavo idėjas, ieškojo įkvėpimo bevaikščiodami miestelyje ir klausydami lektorių paskaitų.

Intensyvus idėjų įgyvendinimo procesas vyko šeštadienį. Konkurso organizatoriai parūpino įvairiausių medžiagų bei įrankių joms apdoroti, suteikdami galimybę įgyvendinti išliekamąją vertę turinčius projektus. Idėjų realizavimas nusitęsė iki paryčių.

KOMISIJA PROJEKTŲ VIETOMIS NESKIRSTĖ

Sekmadienio rytą atėjo laikas kūrybinių dirbtuvių finalui – darbų pristatymui komisijai, kurią šiemet sudarė 8 narių komanda: architektai G.Čaikauskas, T.Grunskis, S.Kuncevičius, G.Natkevičius, R.Palekas, S.Slavinskas, M.Šiupšinskas (komisijos pirmininkas) ir tapytoja L.Puipienė.

Konkurso dalyviai kartu su svečiais ir komisijos komanda aplankė komandų sukurtas instaliacijas netikėčiausiose Rusnės vietose ir išklausė autorių pristatymus. Po ilgos peržiūros komisija grįžo pasitarimui.

Šiemet apdovanojimai vyko kiek neįprastai. Komisijos nariai išrinko tris geriausius darbus­ prizininkus ir tris projektus, vertus paminėjimo, tačiau vietų neskyrė.

Ilgai diskutuota ar prioritetas turėtų būti teikiamas konkrečiam darbui atsižvelgiant į jo išskirtinumą ir realizacijos kokybę, ar visgi lakoniškai idėjai, kuri originaliai atskleidžia konkurso temą. Komisijos narių teigimu, būtų buvę labai sunku išskirti vieną geriausią projektą, nes renginyje netrūko kokybiškai atliktų darbų, kurie stengėsi apjungti abu šiuos aspektus. Komisija džiaugėsi šių metų darbų išliekamąja verte ir dalyvių gebėjimu savitai pažvelgti į juos supančią aplinką.

Konkurso SIKON XXVIII organizatoriai taip pat išsirinko favoritą, kuriam skyrė organizatorių apdovanojimą. Dar vieną apdovanojimą, savo ruožtu, skyrė ir vienas iš SIKON’o įkūrėjų, architektas G.Čaikauskas.

Tačiau, nors komisija pirmosios vietos nugalėtojo nerinko, daugiausia laurų susižėrė projektas „Kontaktas“, kuris pateko ir tarp komisijos išrinktų prizininkų, ir laimėjo konkurso organizatorių bei architekto G. Čaikausko įsteigtus apdovanojimus.

PROJEKTAS-PRIZININKAS: KONTAKTAS

Darbo autoriai: komanda „Po to“ (K.Denisovaitė, L.Gaižutytė, M.Kildaitė, I.Kundreckas).

Darbo aprašymas: Darbo „Kontaktas“ idėja kilo atradus apleistus sandėliukus. Šios paprastos, bet smalsumą skatinančios erdvės charakteringoje Rusnės vietoje buvo suprojektuotos vienodos, tačiau bėgant laikui visi sandėliulai tapo skirtingi – vieni dar užrakinti, į kitus jau galima įeiti, įvairiose sienų vietose išmuštos angos. Kiekvienas sandėliukas – tai modulis. Iš esmės, jie vienodi, bet įėjus pajuntamas visai kitoks kontaktas su aplinka, nei prieš tai buvusiame.

Visi jie sudaro skirtingų kontaktų sintezę. Šis reiškinys darbe buvo išreikštas per žvilgsnio modulį – padaryta pakyla, kuria pasilypėjus galima apžvelgti panoramą, pro savotiškus žiūronus žvilgsnis buvo įspaustas į taškinį vaizdą, matinis stiklu uždengtos durys blokavo žvilgsnį, sukėlė neatrastos erdvės pojūtį.

Kintantis žmogaus žvilgsnis leido atrasti skirtingo tipo kontaktus su aplinka, įvyko kontaktų sintezė. Darbe atskleista, kad apleistas ir ne visų pastebimas objektas gali būti atraktyvus, skatinantis tiek tiesiogiai, tiek filosofiškai atrasti kontaktą su aplinka.“

PROJEKTAS-PRIZININKAS: RUSNOTI

Darbo autoriai: komanda „Bent jau bandėm“ (G.Černiavskaja, M.Jagnieškutė, J.Karalius, G.V.Turek).

Darbo aprašymas: Užduočiai įvykdyti ne be priežasties pasirinktas tiltas. Tiltas – pats savaime stiprus sintezės identitetas, jungiantis Rusnės miestelio centrą su gamta, sausumą su vandeniu.

Todėl komandos tikslas buvo priversti žmonių srautą kiek pristabdyti, kad šis „rusnotų“ (žodis, iš kurio kilęs Rusnės pavadinimas), kaip ir po tiltu tekanti upė, taip sintetinant du skirtingus greičius.

Tam buvo sukurta instaliacija: vietoj išdaužtų betoninių turėklų pateikta organiška alternatyva – organiniame stikle įstiklinta nendrė, dar labiau paryškinanti vandens ir sausumos sintezę.

PROJEKTAS-PRIZININKAS: ŠAUKŠTAS

Darbo autoriai:komanda „5 turbinos“ (M. Išaras, M. Jarusevičiūtė, H. Jurevičius, V. Kazlauskas, J. Žička).

Darbo aprašymas: Pasakojama,  kad kadaise Rusnė buvo mylimiausia Nemuno dukra, bet ją įsimylėjo Bangpūčio sūnus Vakaris ir paprašė jos rankos. Tačiau Nemunas neleido. Vakaris pabėgo su Rusne. Ilgą laiką Nemunas neatleido pastarajam iki kol sulaukęs 7 anūkų nušvito. Bangpūtys buvo svarbus žvejams. Tam, kad šis dievas nesukeltų Baltijos jūroje audrų, žmonės aukojo Bangpūčiui aukas – dažniausiai šaukštą, kurį sudegindavo.

Šaukštas simbolizuoja jungtį tarp realaus ir Dieviškojo pasaulio, per jį vykdoma dviejų pasaulių sintezė.

TRYS PROJEKTAI ATŽYMĖTI

Komisija išskyrė ir tris vertus paminėjimo darbus, kurie vos per plauką nepateko į prizininkų trejetuką.

Darbas „Vanduo“, kurio autoriai – komanda „9 grupė“ (M.Indriliūnas, R.Raziūnaitė, T.Skurdauskis, M.Stonytė, Š.Šemulis). Ši instaliacija atkreipė komisijos dėmesį dėl jo autorių gebėjimo kritiškai žvelgti į renginio temą, kelti nelengvus klausimus apie prašalaičio ir vietos santykį.

Taip pat, paminėjimo nusipelnė darbas „Sintezatorius“. Ekstremalaus baldo autoriai, komanda „Sintezatorius“ (E.Ganusauskas, D.Gudavičiūtė, R.Samackaitė, M.Tautvydas), provokavo renginio dalyvius surizikuoti ir pasisupti ant bedugnės krašto.

Trečiasis atžymėtas darbas – „Akupunktūra“, kurios autorių komanda „Rytoj grįšim“ (E.Bartusevičiūtė, D.Jankauskas, B.Petruškaitė, D.Požytė, V.Reikertas, M.Železniak) ne tik įsiklausė į Rusnės gyventojų istorijas, bet ir papildė vietos mitologiją nauju pasakojimu apie tašką kuriame gera susitikti.

Šie trys projektai pasak komisijos yra verti paminėjimo dėl konceptualaus žaismingumo, puikiai atspindinčio SIKON'o dvasią.

SIKON XXVIII organizavo:Architektūros studentų klubas (L.Akelis, A.Balčiūnaitė, V.Balčiūnas, I.Bogušaitė, J.Juzėnas, A.Matulevičiūtė, V.Narušis, M.Norvila, M.Paužaitė, A.Vasilevski. Renginį finansavo: „Lietuvos kultūros taryba“. Generalinis rėmėjas – „Monier“. Mecenatai – „Exterus“, „Schuco“. Rėmėjai – „Hormann“, „Mana drinks“, „Baltic Digital Printing“, „Archiforma“.

Nuotraukų autoriai: L.Akelis, J.Balčiūnas, M.Šiupšinskas