Londono architektūros festivalyje nuskambės ir lietuviškas akordas – įvyks paroda „Medis Lietuvos architektūroje / Wood in Lithuanian architecture“. Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato lietuvių medinės architektūros įvairovę, pateikia būdingiausius bei išskirtinius jos pavyzdžius.
NUO ETNOGRAFINĖS IKI ŠIUOLAIKINĖS
Birželio 4 dieną (ketvirtadienį) Londone, Lietuvos respublikos ambasadoje atidaroma Lietuvos architektų sąjungos organizuojama paroda „Medis Lietuvos architektūroje / Wood in Lithuanian architecture“. Joje pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografinė – kaimai, sodybos – architektūra (aut. dr. R.Bertašiūtė), dvarų sodybos (aut. dr. D.Puodžiukienė), sakralinė architektūra (aut. K.Štaupaitė), medinė architektūra Lietuvos miestuose, XIX a. – XX a. pr. (aut. dr. I.Veliūtė, A.Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. R.Leitanaitė).
Pasak parodos kuratorės R.Leitanaitės, parodoje apibūdinamibruožai, būdingi įvairių laikotarpių ir tipologijų medinės architektūros pastatams Lietuvoje, nagrinėjama, kaip medinės architektūros išraiškos kaitą lėmė kultūriniai, gamtiniai, socialiniai, technologijų evoliucijos veiksniai, pristatoma medžio reikšmė Lietuvos šiuolaikinėje architektūroje.
SKATINO MEDIENOS GAUSA
Kaip teigia viena iš parodos bendraautorių K.Štaupaitė, Lietuva visuomet garsėjo kaip miškingas kraštas. Medžio, kaip pagrindinės tradicinės statybinės medžiagos, pasirinkimą lėmė ir medienos gausa, nulemta palankaus miškams klimato, ir akmenų ar kitų statyboms tinkamų medžiagų trūkumas. Skirtingai nuo tendencijų kitose Europos šalyse, Lietuvoje nuo pat valstybės gyvavimo pradžios XIII a. medis naudotas ir gynybinei, ir gyvenamajai, ir sakralinei funkcijai skirtų objektų statybai.
Didžioji dalis medinės architektūros iki XX a. sukurta ir pastatyta neprofesionalų. Statybos iš medžio tradicijos buvo itin paplitusios ir šis menas bei amatas perduodamas iš kartos į kartą.
VĖL IŠPOPULIARĖJO XX A. PABAIGOJE
Medis Lietuvos architektūroje vėl išpopuliarėjo XX a. pabaigoje. „Šiuolaikinėje profesionalioje architektūroje medis suvokiama nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti“ – sako R.Leitanaitė. Parodoje Londone pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai: kluonas (arch. G.Nainytė), „Brolis Timber“ paviljonas („Aketuri“), svečių namai „Nakcižibis“ („Arches“), „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“), namas Utriuose („G.Natkevičius ir partneriai“), vila G („Ambraso architektūros biuras“), terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm“), advokatų kontoros interjeras („Plazma“), vilos Juodkrantėje („Erdvės norma“), vila prie Kalvių ežero („ABVP“), „Swedbank“ terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“).
Paroda atidaroma per 2015 metų Londono architektūros festivalį.
Parodos partneris: LR ambasada D. Britanijoje Mecenatas: Lietuvos kultūros taryba
Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos informaciją.
nuomonė
( 2015-06-02 )
Mano nuomone,kai kurie šiuolaikiniai pavyzdžiai-vila Juodkrantėje,namai Grūto kaime šiek tiek dvelkia kiču. Matyt,objektų vertinimui reikėjo pasitelkti žymius architektūrologus,disertacijose nagrinėjusius šią temą,parašiusius monografijas šia tema. O dabar,renkant šiuolaikinės architektūros objektus,mano nuomone,buvo pasielgta gan paviršutiniškai.Linkiu daugiau profesionalumo ir atsakingiau rengti tokias parodas.