| Gintautas Velykis, foto: KMN |
Kauno menininkų namuose atidaroma Gintauto Velykio kūrybos paroda-projektas „Žaliakalnio žvilgsniai. Antras“. Šios eksperimentinės parodos darbai – fotografijos, atspaustos ant senų, Žaliakalnyje stovėjusių, o dabar jau apleistų ar visai sugriuvusių namų lentų.
Gegužės 25 dieną (pirmadienį) 17 val. įvyks Gintauto Velykio kūrybos parodos-projekto „Žaliakalnio žvilgsniai. Antras“ atidarymas. Dalyvauja pats parodos autorius ir bardas Edmundas Janušaitis Briedis.
G.Velykis– menininkas, kuris savo kūryboje atranda ir pritaiko vis naujas vaizduojamojo meno technikos rūšis. Tai antroji menininko paroda Žaliakalnio tema. Pirmoji – eksponuojama Žaliakalnio seniūnijoje (Partizanų g. 5). Abi parodos yra bendras projektas su E.Janušaičiu Briedžiu. Rudenį taip pat planuojama išleisti knygą „Žaliakalnio žvilgsniai“, kurioje G.Velykio fotografijas papildys E.Janušaičio Briedžio tekstai.
Apie parodą Edmundas Janušaitis Briedis:
„Ar jums teko, ką nors girdėti, apie amžinąjį Žaliakalnio keleivį Albiną? Apie stačius šlaitus ir Bartuko poeziją? Apie Mildą, iš sukiužusios trobelės, leidžiantis Neries link; apie jos išdejuotus jausmus išstypėliui, kurį aš pagarbiai pavadinau šakalu? Nesupykit. Ten, dabar tik spygliuota viela, užtvėrusi kelią jų meilės oazės link. Ožkų nei kvapo, tik kultūrinė žolė užsėtas sklypas, belaukiantis naujo savininko. Neteko? Tai su kuo kalbu? Su nomenklatūriniais eiliakaliais, ar su atklydėliais iš svetimo rajono: kur negaruoja ledas ir jaunystės karščiu nekvėpuoja oras?
Gal todėl, vis dažniau, kasdieninėje spūstyje regiu tik savo realybės akis. Jose telpa ne vien skiestais dažais dažyti Žaliakalnio medinukai, bet ir nebylus noras perskaityti savo likimą…“
Apie parodą Gintautas Velykis:
„Kai prieš kokį penkiolika metų persikrausčiau iš mūrinio į medinuką tam pačiam Žaliakalny, pradėti ir nesibaigiantys remontiniai darbai ir privertė domėtis medžiu, lentomis, pečiais, kokliais, kaimynais (buvusiais ir esamais).
Grožybių, kaip tokių, daug nerasta, tik atmintis visokia virto iš tarpulenčių su samanomis. Spalvų nedaug, kaip antikos skulptūrų, žinai, kad būta makiažo. Nuplovė lietūs, tik kur ugnis išdegino savo ženklus, liko spalvotas randas.
Tokia ir technika – suodžių miltai atspaudę atminimus. Tos namų nuotraukos, beje, ne iš kažkokios tolimos praeities, čia kadrai dabartiniai, dar gyvena juose ir žmonės ir kiti… Tik kai kur inkliuzai iš albumų.
Medinės lentos gautos dovanų, Žaliakalnio čiabuvių sunešiotos, garbingų skulptorių, piliečių pakeleivių, gal biski vogtos nuo pakampių, gal grindlentės numintos pėdų neplautų Brazilijos indėnų.
Brazilija toli, Rio-de-žaneiras irgi. Ten negyvenau ir negyvensiu gal, tikiuosi, sunkoka būtų… Šalia geriau…“
Gintautas Velykis gimė Kaune 1958 m. Mokėsi Kauno J.Naujalio menų mokykloje, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakultete. Dirba vaizduojamojo meno ir reklamos srityje. Surengė virš 20 personalinių tapybos bei skaitmeninės grafikos parodų Lietuvoje bei užsienyje.
Parengta pagal Kauno menininkų namų informaciją.
