Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje tebestovi medinės sinagogos. Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių tokių sakralinių pastatų – Pakruojo sinagogoje – nuo pernai metų vyksta konservavimo darbai. Vilniuje rengiamas šios sinagogos esminių projektinių sprendimų aptarimas.
Kovo 25 dieną (trečiadienį) 16.30 val. Stiklių g. 4, Vilniuje bus aptarti Pakruojo medinės sinagogos esminiai projektiniai sprendimai. Šiuo metu vykdomi pastato tvarkybos darbai yra finansuojami EEE finansinio mechanizmo, Valstybės paramos bei Pakruojo rajono savivaldybės lėšomis. Sinagogos konservavimo projektui vadovauja valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ architektė I.Staniūnienė.
Kultūros paveldo departamentas šiam valstybės saugomam paveldo objektui sutvarkyti skyrė per 140.000 litų, o dar 30.000 litų atseikėjo Pakruojo rajono savivaldybė.
Pakruojo sinagoga iš medžio pastatyta 1801 m., baroko ir klasicizmo epochų sandūroje. 16 m ilgio ir 12 m pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą, tačiau buvę segmentinių arkų langai apkalti lentomis, o itin puošnus interjeras – sunaikintas. Sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aronkodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas. 1938 m. vykdytų tyrinėjimų metu Pakruojo sinagoga jau atrodė apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, viduje daug dulkių. Kadangi šis statinys neturėjo krosnies, jame melstasi tik vasarą. Miestelyje menkstant žydų skaičiui, mažėjo ir maldos namų lankytojų. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, o vėliau – sandėliu.
Seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga nuo 1992 metais įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Nuo 1993 metų ji priklauso Lietuvos žydų bendruomenei.
Parengta pagal „Senamiesčio projektų“ informaciją.
