Noktiurno tema dailėje nėra itin dažna, o Lietuvoje ji – tiesiog retenybė. Vilniaus galerijoje „Kunstkamera“ rengiamoje pirmojoje tokio tipo lietuvių dailės parodoje „Nox lunaris Nox perfecta“ galima susipažinti su charakteringais lietuviškų noktiurnų pavyzdžiais nuo Ferdinando Ruščico iki Rūtos Katiliūtės.
SUKLESTĖJO ROMANTIZMO EPOCHOJE
Sausio 29 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) įvyks parodos „Nox lunaris Nox perfecta“ atidarymas. Tai grupinė 20-ties autorių kūrinių paroda, kurios atidaryme trumpai bus pristatytas pats noktiurno žanras.
Noktiurnas suklestėjo XIX a. Jis siejasi su romantizmu ir misticizmu, yra rafinuotas ir reikalaujantis didelio profesinio meistriškumo, kadangi – paradoksalu, o gal ir dėsninga – šaltą mėnulio švytėjimą yra bene sudėtingiau perteikti, nei šiltą saulės šviesą. Noktiurno – nakties peizažo – temą vienas pirmųjų dėsningai plėtojo vokiečių romantikas Caspar David Fridrich (1774–1840), jo įtakoje – šveicaras Arnold Böcklin (1827–1901), vėliau – JAV kilmės britas James Abbott McNeill Whistler (1934–1903) bei graikų kilmės rusas Archipas Kuindži (1841–1910).
Tai yra įvairialypis žanras. Visų pirma, tai yra naktiniai gamtos, dažnai apšviestos mįslinga mėnulio šviesa, peizažai. Tokius ypač mėgo romantikai, o kiek vėliau – ir simbolistai (Michailas Vrubelis (1856–1910), Nikolajus Rerichas (1874–1947)). Jie pasižymi šalta išsklaidyta šviesa, mistine paslapties nuojauta. Impresionistai išpopuliarino ir naktinį miesto peizažą – urbanistinį noktiurną. Taip pat dauguma religinio pobūdžio kūrinių pasitelkia noktiurną kaip pagalbinę raiškos priemonę.
LIETUVIŠKAM MENTALITETUI GANA SVETIMAS
Šaltos mėlynos spalvos yra ganėtinai svetimos lietuviškam mentalitetui. Pavyzdžiui, žalia spalva visose tonacijose yra kur kas dažnesnė. Lygiai taip pat marinos žanras, dažnai asocijuojamas su noktiurnais, nėra stiprioji lietuviškos dailės mokyklos pusė. Tiesa, M. K. Čiurlionis buvo tikras noktiurno meistras, tačiau jis veikiau išimtis.
Parodos „Nox lunaris Nox perfecta“ rengėjai pabandė surinkti charakteringus lietuviškų noktiurnų pavyzdžius, nuo Ferdinando Ruščico iki Rūtos Katiliūtės. Parodoje pristatomi šių autorių darbai:
Neemija Arbit Blatas (1908–1999), Pranas Gailius (g. 1928), Sergejus Gračiovas (1922–1993), Česlovas Janušas (1907–1993), Rūta Katiliūtė (g. 1944), Ramazanas Krinickas (1904–1983), Balys Macutkevičius (1905–1964), Jonas Maldžiūnas (g. 1956), Boleslovas Motuza–Matuzevičius (1910–1990), Viktoras Petravičius (1906–1989), Zigmas Petravičius (1862–1955), Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc, 1870–1936), Aloyzas Stasiulevičius (g. 1931), Kazimieras Stabrauskas (1869–1929), Aleksandras Šepetys (1910–1982), Vitolis Trušys (g. 1936), Jonas Vaitys (1903–1963), Eugenijus Varkulevičius (g. 1956), Nijolė Vedegytė–Palubinskienė (g. 1932), Akvilė Zavišaitė (1962–1991).
Paroda „Nox lunaris Nox perfecta“ galerijoje „Kunstkamera“ veiks iki kovo 7 dienos.
Parengta pagal „Kunstkamera“ informaciją.
