Kauno gatvės įkandamos ne kiekvienam. Tai – rūstus permanentinis testas ir vairuotojui, ir automobilių gamintojui. Todėl faktas, kad kauniečiai vis dažniau renkasi manevringus, „ofroadinius“ VW Golfukus neturėtų stebinti – tai išgyvenimo praktika. Taip pat kauniečiai vis dažniau ir patys renkasi gatvėje – gatvė tampa tikra, nelakuota ir nesubiurokratinta bendravimo vieta.
Tai ilgo ir nuoseklaus miesto valdžios triūso gatvės klausimu rezultatas. Nors keičiasi Kauno merai, keičiasi savivaldybės valdžios, bet miesto politika gatvių klausimu nesikeičia – duobės vaidmuo Kauno gatvėse išlieka prioritetu.
Duobė Gatvėje – yra bene vienintelis strateginis prioritetas, kurio Kaunas nuosekliai laikosi jau trečią dešimtmetį ir kuris jau spėjo tapti miesto identiteto dalimi.
Aktyvi ir kūrybiška grupė Ž999, prasukusi socialiai atsakingą eksperimentą Vienos Kauno Bendruomenės tarpuose, nustatė, jog kaunietis vis labiau ir labiau linksta prie gatvės, būtent dėka stabilaus prioriteto – Duobės Gatvėje.
Grupė Ž999, o ypač Artūras Artiušenka ir Eurika Balčiūnaitė, sėkmingai infiltravosi į Vieną Kauno Bendruomenę ir, įgavusi čiabuvių pasitikėjimą, nuosekliai fotodokumentavo genties kasdienybę gatvėje. Buvo stebimas neseniai įrengtos Duobės Gatvėje daugiafunkcionalumas – kaip ši tampa susitikimų vieta bendruomenės nariams ar šiaip įsimylėjėliams, kaip palikuonys čia yra apmokomi higienos pagrindų bei ekologiškos mitybos.
Džiugu, kad grupės Ž999 tiriamasis darbas Kauno gatvėse sulaukė susidomėjimo ir užsienio spaudoje, nes tai be abejonės padidins užsienio turistų srautą, kurio iš esmės ir laukia kiekvienas Kauno Kupčinskas.
Užpelkis
( 2014-09-19 )
Tema ne į temą. Kaune duobių per pastaruosius pusantrų metų labai labai sumažėjo, jei neskaityti visai atokių gatvių ir tokių gigantų kaip Raudondvario pl. Žinoma, čia kalta sovietų valdžia – prastai asfaltavo gatves. Būtų kloję po 0,5 m storio sluoksnį, lansburginiams nieko nereiktu veikti ištįsus penkiasdešimt metų. Bet kauniečių mentalitetas čia iš esmės skiriasi nuo pvz. „vilniečių“. „Vilnietis“, net jei tai bus kaimietis prieš pusantrų metų atvykęs iš Molėtų ar „Šiaulią“, nieku būdu nesutiks, kad Vilnius nėra „geriausia vieta pasaulyje gyventi“. Gyvą tave suės, jei jam paprieštarausi. Nežiūrint apgriūvusių „Lietuvos“ kinoteatro, Sporto rūmų, Žalgirio stadiono, baisulinių Šnipiškių, Naujininkų ar čigonų taboro. Žiauriai aprašynėtų namų sienų, debiliško paminklo „Baltijos keliui“. Į UNESCO sąrašą kažkaip „įtraukto“ senamiesčio, kurio trys ketvirtadaliai langų rėmų yra plastikiniai, o grindinys grįstas tai asfaltu, tai kinietiškom plytelėm, tai dar kažkuo (Taline tik mediniai rėmai ir tik tašyti akmenys). Bet „vilnietis“ gins savo miestą kaip samurajus gindavo savo poną. O kaunietis pasiduoda komjaunuoliškos žiniasklaidos formuojamiems stereotipams ir pats save žemina. O juk kauniečiai per metus sumoka į kelių fondą 200 mln. litų, gaudami iš jo 11-12 mln. Koks pasityčiojimas ! Ir nieko. Valdžia garsiai perdžia į vandenį, bet protesto akcijoms nekviečia. Toks nerašytas susitarimas tarp nomenklatūrininkų. Juk Kupčinsko senelis kartu su A.Sniečkumi arielką gėrė. Tradicijos tęsiamos.