Praeitą savaitę Vilniaus LITEXPO centre, parodoje „Baldai 2014”, kuri per pastaruosius kelerius metus tapo ir svarbiausiu nacionaliniu dizaino įvykiu, surengtas paskaitų ir diskusijų ciklas “Dizaino šnekos”. Vienas iš dizaino šnekorių, dizaino kritikas, tinklaraščio Lucas_Berlin autorius Lucas Tom Verweij, sako, jog jam darosi vis svarbiau ne kas yra dizainas, o kas šiandieną nėra dizainas.
Anot dizaino kritiko, dizainas šiuolaikiniame pasaulyje tapo itin svarbus, tačiau lygiagrečiai iškilo ir keletas su juo susijusių klausimų. Pavyzdžiui, ar geru dizainu galima vadinti pramoninį produktą, laimintį apdovanojimus, bet abejotinai pritaikomą realiame gyvenime? Arba veikiantį su trūkumais…
DIZAINAS TAPO MĄSTYMO BŪDU
Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro kvietimu Lietuvoje viešintis dizaineris Lucas Verweij pastebi, prieš 25-erius metus mažai kas žinojo, kas yra dizainas ir kam jis reikalingas, o pats žodis ilgai reiškė objekto stilizavimą ir buvo naudojamas kaip būdvardis, o ne veiksmažodis (to design).
Tuo tarpu šiandien, pasak dizaino kritikos straipsnių autoriaus, dizainas absorbavo ir asimiliavo daug įvairių kūrybinių sričių, apimančių ne tik tradicinį produkto, interjero ir grafinį dizainą, bet taip pat socialinį, skaitmeninį, maisto ir kitų objektų dizainą. Pasak L.Verweij, galutinis dizaino produktas gali būti ir paslauga, sistema ar net procedūra, todėl dizainas šiandien yra labiau mąstymo būdas nei profesija ar kūrybos sritis.
DIZAINERIAIS DABAR VADINAMI BEVEIK VISI
Kūrybiškumo vertė šiandien pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, o inovacijos pritraukia daug investicijų. Vizijas kuriančiam ir tendencijas diktuojančiam dizaineriui visuomenė suteikė didelį pasitikėjimo kreditą – būtent jiems patikima spręsti įvairias problemas. Dizaineriai imasi kurti įvairius gyvenimo kokybę gerinančius sprendimus, skirtus ne tik buičiai, bet ir kai kurių ligų identifikavimui ar kontroliavimui, taip pat įvairių sričių pramonei. Dizaineris gali ne tik naujai pažvelgti į minų paiešką ir nukenksminimą, bet ir spręsti smogo Pekine problemas, teigė kritikas.
Tačiau, L.Verweij teigimu, tame slypi ir rizika. „Aš manau, kad lūkesčiai dizaino atžvilgiu yra toli gražu ne realistiniai. Kai kurių problemų sprendimo turėtų būti ieškoma ne dizaino, o politiniu keliu. Be to, kad praktiškai beveik visos dizaino disciplinos yra neapsaugotos – dizaineriu gali pasivadinti kas tik nori, todėl kokybės garantijų irgi nėra“, – sako L.Verweij.
DIZAINO ŠNEKOS – NAUJA INICIATYVA
Nyderlandų Eindhoveno dizaino akademijoje industrinį dizainą studijavęs, įvairiose architektūros ir dizaino mokyklose dėstantis, Berlyne gyvenantis L.Verweij užsiima ne tik dizaino publicistika ir kritika, bet ir įvairių projektų inicijavimu ir kuravimu. Gausybę interviu su įvairiais dizaineriais paskelbęs L.Verweij taip pat turi daug patirties bendarbiaujant su Europos valdžios institucijomis ir viešuoju sektoriumi.
L.Verweij projektų, kurie apima viešas erdves, architektūrą ir vizualinę komunikaciją, tikslas – parodyti institucijoms, kaip geriau išnaudoti kūrybines disciplinas dialogui su visuomene.
Be paskaitos, dizaino kritikas vedė kūrybines dirbtuves Vilniaus dailės akademijos studentams ir dėstytojams, bei praktines pratybas.
„Dizaino šnekose“ taip pat išklausytas baldų dizainerio Hans Sandgren Jakobsenas pranešimas apie sienas peržengiantį dizainą. Danijoje, Grenaa uoste savo studiją ir ekspoziciją įkurdinęs dizaineris yra sukūręs ne vieną skandinaviško baldų dizaino ikoną, įvertintą apdovanojimais. Pradėjęs nuo spintelių meistro amato, H.S.Jakobsenas dirbo dizaino studijoje Japonijoje, Kinijoje, Vietname ir Italijoje. Jo darbų yra atrinkta į įvairias dizaino ekspozicijas Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, D.Britanijoje ir Rusijoje.
„Dizaino šnekos“ – naujos koncepcijos renginių ciklas parodoje „Baldai 2014”. Čia tris dienas pranešimus skaitė keliolika Lietuvos ir užsienio dizainerių. Dizaino šnekas” rengė LITEXPO, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras, konferencijų apie vizualiąją kultūrą organizatoriai “Penki Penki” ir Všį „Versli Lietuva“.
Parengta pagal VDA DIC informaciją
