Kauno fotografijos galerijoje ką tik atidaryta Kauno fotoklubo 50-mečio jubiliejui skirta paroda. Joje eksponuojami originalūs buvusių fotoklubo narių kūrinių atspaudai ir tuometinių katalogų, straipsnių spaudoje reprodukcijos, leidžiantys lankytojams ne tik prisiminti individualią atskirų autorių kūrybą, bet ir susipažinti su tuometinių fotografijos entuziastų bendru kūrybiniu judėjimu.
Pirmasis Lietuvoje fotoklubas Kaune įsikūrė 1963 m. rudenį, kuomet Laikinosios sostinės fotografai susibūrė tuometiniuose Kauno Profsąjungų kultūros rūmuose ir, kaip parodė vėlesnė jų veikla, pradėjo naują Lietuvos fotografijos raidos etapą.
Kauno fotoklubas darė įtaką Kauno fotografų kūrybai užsiimdamas neformaliu jų švietimu, rūpinosi autorių kūrybos sklaida Lietuvoje, Tarybų Sąjungos respublikose ir užsienyje. Kūrybinis Kauno fotografų tobulėjimas ir jų darbų tarptautinis pripažinimas padėjo suformuoti ryškiausius tuometinės Lietuvos fotografijos bruožus ir iš dalies tapo akstinu suformuluoti „Lietuvos fotografijos mokyklos“ apibrėžimą ir įteisinti Lietuvos fotografiją kaip savitą meninį reiškinį.
Kita vertus, Kauno fotoklube buvo tęsiamos dar tarpukariu Povilo Karpavičiaus Laikinojoje sostinėje suformuotos kūrybinių eksperimentų su fotografijos technologijomis tradicijos, kurios Kauno fotografiją išskyrė iš bendro tuometinės Lietuvos fotografijos konteksto.
Kauno fotoklubo įsteigimas bei veikla taip pat padėjo Lietuvoje fotografiją įtvirtinti kaip meną instituciškai. Sekdami Kauno pavyzdžiu, kitų Lietuvos miestų fotografai taip pat steigė fotoklubus, kurie tapo organizaciniais ir kūrybiniais centrais, plėtojusiais savo veiklą Lietuvos ar net tarptautiniu mastu. Be to, fotoklubų vadovai dalyvavo kuriant ir oficialiai įsteigiant Lietuvos fotografijos meno draugiją, kuri nuo septintojo dešimtmečio pabaigos tapo svarbiausia Lietuvoje fotografų organizacija.
Parengta pagal Kauno fotografijos galerijos informaciją.