Tuo tarpu kai mes universitetus ar kitus visuomeninius objektus atkakliai rišame prie mažiausios kainos kriterijaus, danai tiki, kad architektūra gali ne vien papuošti aplinką, padaryti ją patogesne gyventi ar dirbti, bet ir padeda auklėti. Tuo tiki ir architektūros firmos „Schmidt Hammer Lassen Architects“ vadovaujamas projektuotojų kolektyvas, neseniai laimėjęs Danijos teisingumo ministerijos surengtą Grenlandijos pataisos namų architektūros konkursą.
REABILITUOS ATVIRUMAS IR ŠVIESA
Danų architektūros firma „Schmidt Hammer Lassen Architects“ pataisos namų „Ny Anstalt“ Grenlandijoje, Nuke konkursini projektą parengė kartu su architektūros firma „Friis & Moltke“ ir kraštovaizdžio architektais „Moller & Gronborg“. Suplanuotasis per 8.000 m² ploto kompleksas – pirma tokia įstaiga Danijos karalystei priklausančioje Grenlandijoje.
Pirmąją vietą laimėjusių architektų projektinė idėja taiko aukščiau nei tiesiog architektūros kokybė. Firmos „Schmidt Hammer Lassen Architects“ vadovaujamam kolektyvui savo konkursiniame siūlyme pavyko pasiekti šios specifinės įstaigos dermės uolėtoje vietos gamtinėje aplinkoje bei surasti aukso vidurį tarp baudimo ir reabilitacijos.
Pagal architektų sumanymą, kompleksas pasižymės dualistiniu charakteriu – bus atviras, šviesus bei atvers kerinčius aplinkos vaizdus, tačiau tuo pat metu bus saugus ir universalaus charakterio. Įstaiga tarsi įsileistų gamtą į vidų ir kamerų „gyventojams“ išeksponuotų aplinką su besikeičiančiais metų laikais – sniegu ir ledu, apkerpėjusiomis uolomis, dangaus mėlyne. Tikimasi, kad tokia architektūra gali prisidėti prie nusikaltusių asmenų reabilitacijos, slopinti jų agresiją.
VAKARAMS ARCHITEKTŪRA RŪPI LABIAU
Pataisos namų projekto programa apima 5 gyvenamuosius korpusus, skirtus 76 kaliniams. Taip pat numatytos laisvalaikio bei kalinių lankytojų patalpos. Bus įkurtas ir pataisos namų administracijos skyrius, įrengtos įvairios specialiosios techninės priemonės.
Skirtingai nei Danijoje, Lietuvoje architektūros poveikiu visuomenei, asmenybei tiki nebent vien patys architektai. Net ir projektuodami visuomeninius statinius mes nevengiame vadovautis mažiausios projekto bei statybos kainos kriterijumi. Tai įrodo ne vien liūdnai pagarsėjęs Lietuvos paviljono pasaulinėje parodoje „EXPO 2000“ konkurso atvejis, bet ir Lietuvos universitetų rengiami architektūros konkursai, dažnai stokojantys tiek skaidrumo, tiek pažangesnio požiūrio į architektūrą. Gali būti, kad toks atsainus požiūris į architektūrą iš dalies lemia ir tai, kad mūsų kalėjimai yra ne vien prastesni, bet ir pilnesni nei Vakarų šalyse, kurioms architektūra rūpi gerokai labiau.
Parengta pagal „Schmidt Hammer Lassen Architects“ ir PILOTAS.LT informaciją.
žydas
( 2013-05-21 )
Pritariu lenkui.
lenkas
( 2013-05-20 )
zveriskas atsilikimas. nors neaisku ar verta visus urodus gydyti, gal geriau duju kamera ?