Kasmetiniame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) renginyje išrinkti geriausi architektūros studentų baigiamieji darbai. Šįkart geriausiomis tapo magistrantė Dovilė Bukauskaitė su projektu „Kauno miesto muziejus“ ir bakalaurė Ieva Baranauskaitė su projektu „Muzikinis teatras Klaipėdoje“. Jaunųjų architekčių idėjos vertinimo komisiją pakerėjo drąsa bei subtilumu.
56 MAGISTRANTAI IR 173 BAKALAURAI
Lietuvos architektų sąjunga kasmet organizuoja renginį „Geriausi architektūros studentų darbai“, kuriame išrenka geriausius praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamuosius darbus ir apdovanoja nugalėtojus. Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Renginyje dalyvauja visos 4 architektus ruošiančios aukštosios mokyklos Lietuvoje: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dailės akademijai priklausantis Kauno fakultetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Kaip praneša LAS, šiemet architektūros mokslus baigė 56 magistrai bei 173 bakalaurai.. Dalyvius į parodą ir katalogą pagal nustatytas kvotas išrinko ne komisija, o pačios katedros, taigi parodos turinys atspindi kiekvienos mokyklos veidą, o taip pat – ir bendrą architektūros mokymo Lietuvoje lygį. Šiemet buvo atrinktas 21 studentų darbas.
Baigiamuosius studentų darbus vertino komisija, sudaryta iš profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros mokyklose. Šiemet studentiškus darbus vertino architektai G.Vieversys, D.Osteika, V.Kančiauskas bei 2011 metų geriausio magistrinio darbo autorė J.Porvaneckaitė-Dagelienė. Vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas.
ĮTIKINO AIŠKIA IR DRĄSIA KONCEPCIJA
Geriausio architektūros magistro laurus šiemet pelnė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) absolventė Dovilė Bukauskaitė. Kaip praneša LAS, jos projektas „Kauno miesto muziejaus“ įtikino žiuri aiškia, drąsia koncepcija . Pasak D.Osteikos, minimalistinės formos architektūra, be kompromisų įterpta į chaotiškai užstatytą, savito charakterio neturintį plotą tarp Nemuno krantinės, judrios gatvės ir šlaito, pagerintų ne tik vietos įvaizdį, bet ir sukurtų naują socialinę, kultūrinę aurą kol kas apleistoje Kauno vietoje. Muziejaus erdvių ir ekspozicijos išdėstymas tampriai susietas su „gyvu dabarties“ miestu – kitame upės krante stūksančiu, pro ištisinę stiklo sieną apžvelgiamu senamiesčiu – taip programuojant originalią miesto pažinimo patirtį.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros absolventės M.Žekonytės darbas „Kėdainių miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija“ konkurse pagirtas už išsamią, patraukliai pateiktą apžvalgą ir analizę, racionalius, profesionalius sprendinius.
LAIMĖJO SUBTILUS MINIMALIZMAS
Geriausio bakalauro darbo diplomą be didelių komisijos ginčų pelnė subtilus, minimalistinis Ievos Baranauskaitės (VGTU, Architektūros katedra) suprojektuotas „Muzikinis teatras Klaipėdoje“. Paprasto kubo formos tūrio santykis su aplinka papildo architektūrinę idėją ir sustiprina jos emocinį poveikį; pastato atspindžiai vandenyje, įspūdingi iš vidaus erdvių pro stiklines sienas atsiveriantys vaizdai suteikia reikalingo, nedemonstratyvaus teatrališkumo. „Užsmaugto“, kiek nepatogaus, tilto, kuriuo patenkama į pastatą, idėja komisijos nariams sukėlė abejonių, tačiau viso pastato funkcija – racionali ir aiški: kuriamas vidaus tūrių ir elementų teatras, kai racionalioje kubo „dėžėje“ išsilaisvina menas.
Bene drąsiausio ir netikėčiausio bakalauro darbo „Jaunimo nakvynės namai Vilniaus senamiestyje“ autorius Martynas Martišius (VDA) sugebėjo suderinti reikalaujamą neutralią, su saugoma urbanistine aplinka derančią pastato išvaizdą su intriguojančia, originalia vidaus struktūra.
Vandens terapijos centro Kulautuvoje projekto autorė Aistė Tarutytė (KTU) pastebėta už plastišką, stiprią idėją. Anot komisijos nario G. Vieversio, besisukančios nedidelio tūrio formos sukuria įdomius erdvinius sprendinius, o architektūrinė išraiška dera su pastato planine struktūra.
Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos informaciją.
