ARCHITEKTŪRA UŽ MAŽIAUSIĄ KAINĄ//PALANGOS MIESTAS SUKA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KELIU

Svarbių miestų vietų užstatymo reikalus spręsti viešųjų pirkimų konkursais – ydinga, tačiau mūsų miestuose gana plačiai paplitusi praktika. Su šiuo reiškiniu kovojanti Lietuvos architektų sąjunga (LAS) bei visa architektūros bendruomenė šiuo metu susirūpinusi seka Palangos architektūrinius reikalus. Svarbiausiame šalies kurorte neseniai viešųjų pirkimų būdu išrinktas universaliosios arenos projektas bei jau pasiruošta nupirkti Palangos vasaros estrados rekonstrukcijos projektą.

LAS SUSIRŪPINO DĖL PALANGOS

Prieš 40 metų atidaryta Palangos vasaros estrada ilgai buvo svarbus kurorto visuomeninis traukos taškas. Sezono metu joje nesustodami vyko koncertai, pasirodymai, šokiai. Dabar šis kadaise gyvas visuomeninis statinys stūkso apleistas ir griūvantis, todėl jau kelerius metus svarstoma galimybė jį rekonstruoti, pritaikyti šiuolaikiniam poreikiams ir taip prikelti naujam gyvenimui.

Apie šios svarbios kurorto gyvenimui arenos rekonstrukciją galvojanti Palangos valdžia darbus jau aktyviai planuoja, todėl LAS susirūpino ar nepasikartos Palangos universaliosios arenos projektavimo atvejis, kai projektuotojai buvo pasirinkti viešųjų pirkimų keliu. LAS savo susirūpinimą raštu išreiškė Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Aplinkos bei Kultūros ministerijoms, Viešųjų pirkimų tarnybai.

LAS savo rašte primena: „mus supanti aplinka, jos kokybė, pastatų architektūra – tai ne tik atskiro individo ar atskiro miesto vidaus reikalas. Tai – valstybės veidas, jos vizitinė kortelė. Nereikia priminti, kad kokybiška, estetiška aplinka išsprendžia daugybę socialinių problemų, ugdo pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą savo šalimi, didina turistų kiekį“.

LAS įsitikinusi, jog Palangos Vasaros estrados projektui turėtų būti skelbiamas atviras architektūrinis konkursas ir teigia esanti pasirengusi bendradarbiauti jį rengiant. „Palangos vasaros estrada po rekonstrukcijos taptų vienu kurorto simbolių ir pagrindinių traukos objektų, todėl jo architektūrinė kokybė – itin svarbi“, – pažymima dokumente.

IŠTRAUKĖ 3 METŲ SENUMO PROJEKTĄ

Savo tvirtą poziciją dėl Palangos vasaros estrados bei Palangos urbanistinės plėtros turi ir Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas. Jis PILOTUI.LT pažymėjo, kad Palangos vasaros estrada – vienas svarbiausių kurorto simbolių, todėl miestas deda daug pastangų, kad jis vėl įgautų patrauklų pavidalą. „Šis viešųjų pirkimų konkursas yra tęsinys ilgai trunkančio darbo“, – tikina valdininkas. Pasak jo, Palangos vasaros estrada yra pasenusi ne tik fiziškai, bet ir morališkai, todėl ją būtina ne remontuoti, bet rekonstruoti.

Vis dėlto Palanga nė neketina rengti atviro architektūros idėjų konkurso. Rekonstrukcijai pasitelkiami projektiniai pasiūlymai, kurie prieš kelerius metus buvo padaryti Lietuvos valstybinei filharmonijai užsakius (Palangos vasaros estrada tuo metu priklausė jai). Remianstis šiuo projektu bei atlikta galimybių studija Palangos vasaros estrada bus rekonstruota į 2.500 vietų dengtą Palangos koncertų salę. Manoma, kad tokia rekonstrukcija kainuotų net 18,5 mln. litų, kuriuos planuojama gauti iš įvairių finansavimo šaltinių.

„Architektų H.Štaudės ir J.Anuškevičiaus (Archartelė ir partneriai, Archijonas) parengtų projektinių pasiūlymų architektūrinė išraiška mus tenkina, todėl jie į viešųjų pirkimų konkurso sąlygas įtraukiami kaip privaloma dalis“, – PILOTUI.LT sumanymą paaiškino S.Bradūnas.

ARCHITEKTUS PARAGINO LABIAU DOMĖTIS

Pareigūnas taip pat tikino, jog supranta architektūrinės bendruomenės susirūpinimą dėl šio svarbaus Palangos objekto, tačiau pasiūlė panašius raštus rašyti atsakingiau. S.Bradūno teigimu, negalima tiesiog imti ir nubraukti architektų jau įdėto darbo, tuo labiau, kad Palangos vasaros estrados rekonstrukcijos projektas jau yra suderintas su įvairiomis instancijomis.

„Architektūros idėjų konkursas reikalingas tada kai nėra idėjų, o Palangoje problema ne su idėjomis, o kad nekilnojamo turto (antrojo būsto) bumas iškreipė urbanistinį ir socialinį balansą. Palangai trūksta visuomeninių objektų, kurie leistų kurortui plėstis. O didinti lankytojų skaičių, plečiant viešąją infrastruktūrą – Palangos strateginis tikslas“,– savo poziciją PILOTUI.LT dėstė S.Bradūnas. Palangos koncertų salėje renginius organizuoti ketinama visus metus, o ne tik šiltuoju periodu. Joje vyktų simfoninės, džiazo ir populariosios muzikos koncertai, teatro spektakliai ir kiti renginiai.

Palangos vyriausiasis architektas paragino šalies architektus labiau domėtis ką daro miestai – potencialūs užsakovai –, o ne verkšlenti. Pasak valdininko, kol kas viešųjų pirkimų konkursu susidomėjo tik Anglijos, Latvijos ir Rusijos kompanijos.

„Mes ne tik sporto salę susiprojektavom. Dabar pradedam koncertų salę, toliau – kempingai, ledo arena, balneologinės gydyklos, parodų paviljonai, krašto muziejai, Šventosios jūrų uostas (pramoginis), vandens transporto arterija su uosteliais (Palangoje jų bus 5) iki Rucavos ir t.t.“,– PILOTUI.LT vardino S.Bradūnas.

LAS NETURI SVERTŲ?

LAS Palangos skyriaus pirmininkas Saulius Danius įsitikinęs, kad svarbių pastatų architektūrinių sprendimų ieškoti viešųjų pirkimų būdu – ydinga praktika. Architekto manymu, didžiausia problema, jog kol kas nėra metodikos užkirsti kelią panašiems architektūros prioriteto ir visuomenės teisės į geriausią projektinį sprendimą nepaisymo atvejams. Jo teigimu, vertėtų iškelti pareigūnų atsakomybės klausimą.

S.Danius taip pat mano, kad Palangos vasaros estrada nėra pati geriausia vieta Koncertų salei. „Čia triukšminga bei sunkiai išsprendžiama automobilių parkavimo problema“, – PILOTUI.LT sakė architektas. Jo teigimu, tokia salė geriau stovėtų miesto pakraštyje. Pavyzdžiui, Bangų gatvėje plento Klaipėda Liepoja pašonėje, kur geras susisiekimas ir būtų žymiai lengviau išspręsti parkavimo problemas. Architekto manymu, tokiam projektui būtų galima pritraukti ir privatųjį kapitalą, o areną būtų galima statyti universalesnę, pavyzdžiui, žiemą pritaikoma ledo pramogoms bei sportui.

Atrodo, kad LAS kol kas neturi svertų, kaip priversti šalies miestus bei jų architektūrinę valdžią labiau paisyti architektūros. Bent jau kol kas. Architektų rūmams pakeitus įstatyminę bazę, šalies reikalai su architektūros idėjų konkursais turėtų pagerėti. Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad tiek prasižengę architektai, tieki architektūros prioriteto nuostatų nepaisantys miestų vyriausieji architektai neturėtų būti atestuojami. Dėl itin ižulių atvejų architekto licenciją siūloma atimti negrąžinamai.

TRŪKSTA KIETESNĖS IR AIŠKESNĖS POZICIJOS

Vis dėlto ir pati LAS turėtų laikytis tvirtesnės ir aiškesnės pozicijos. Neturėtų būti praleidžiami pro akis „ne tokie svarbūs“ atvejai ar nuolaidžiaujama autoritetingiems kolegoms. Tai yra ji įvertinti turėtų visus ginčytinus atvejus, jei juose yra požymių jog nusižengiama architektūros demokratijos ar viešojo intereso principams, bet ne pasirenkant, kaip yra dabar. Taip būtų paviešinami ir pabarami prasižengusieji, išvengiama dviprasmybių, ugdoma jauna karta. LAS savo pozicijos nepareikė, pavyzdžiui, dėl neseniai atidaryto Druskininkų žiemos pramogų komplekso SNORAS Snow Arena, kuris taip pat pastatytas be architektūros idėjų konkurso.

Bene garsiausias ginčytinas atvejis, kuris taip pat nėra susilaukęs jokio LAS įvertinimo – Kauno „Žalgirio“ arenos (su visa pagarba pasiaukojančiam jos autorių triūsui). Čia architektai, prieš 13 metų laimėję naujosios Kauno halės Kalniečių parke projekto architektūros idėjų konkursą, areną galiausiai suprojektavo visai kitoje vietoje ir visiškai kitokią.

Juk riba tarp etiško ir neetiško, galimo ir draudžiamo, sveikintino ir netoleruotino kartais labai plonytė.