NERINGA BUS LABIAU KURORTAS//JŪROS TERAPIJA LYGINS SEZONINIUS SVYRAVIMUS

Viena sunkiausių kurortinio Neringos miesto problemų – trumpas sezonas. Intensyvi kurortinė veikla pusiasalyje vyksta nepilnus tris mėnesius, o vėliau Neringa nugrimzta į depresyvų letargą, kuris neleidžia kurortui nei sukurti stabilaus serviso išretėjusiems svečiams, nei užtikrinti elementarios gyvenimo kokybės vietiniams gyventojams, nei sudaryti sąlygų nuosekliam verslui. Ne vienerius metus Neringa ieškojo galimybių, kaip išlyginti negatyvius sezoninius svyravimus, tačiau reali viltis sužibo tik dabar.

Neringos bendruomenei šią savaitę pristatyta Neringos kurorto loginių išteklių įvertinimo ir panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studija. Ją Neringos savivaldybės užsakymu atliko Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkai.

Neringos savivaldybė teigia, kad Neringa yra pastebima pasaulio kurortų žemėlapyje – leidyklos „Lonely planet“ praėjusiais metais sudarytame ramiausių pasaulio paplūdimių sąraše Kuršių nerija atsidūrė antroje vietoje, taip pat Neringa užėmė devintąją vietą tarp puikiausių Europos pajūrių, į kuriuos galima pabėgti atostogoms. Prieš kelis metus populiarus Didžiosios Britanijos laikraštis „Sunday Times“ Kuršių neriją įvardijo kaip vieną geriausių idėjų vasaros atostogoms.

NAUJŲ GALIMYBIŲ PAIEŠKOS

Kad ir toliau galėtume sėkmingai konkuruoti, nebūtume tik „metų atradimas“,  turime ieškoti naujų galimybių, kurios skatintų sugrįžti į Neringą ne tik vasaros metu, bet ir gretutiniais sezonais. Kaip parodė Klaipėdos universiteto mokslininkų bei studentų atliktas lankytojų srautų tyrimas, bendras turistų srautas per metus Neringoje sudaro arti 400 000 žmonių, tačiau srautai itin netolygūs. Turistų srautų netolygumas reiškiasi ir vasaros sezono metu.

Atvykstančius į Neringą tenkina tiek esama infrastruktūra, tiek paslaugų, tiek laisvalaikio praleidimo galimybių gausa. Tai įrodo ir tai, kad beveik 86% lankytojų yra pastovūs poilsiautojai Neringoje.

Parengtoje bei bendruomenei pristatytoje studijoje atkreipiamas dėmesys, kad Neringoje reikia ne gausinti pramogas, skirtas tenkinti sezono piko lankytojų poreikius ir skatinti jų buvimo Neringoje trukmę (kaip dažnai klaidingai manoma), bet plėtoti kokybiškas, nebrangias ir patrauklias sveikatinimo paslaugas, skirtas didinti kurorto patrauklumą gretutiniais sezonais ir ilginti poilsiautojų lankymosi trukmę būtent tais laikotarpiais.

REZULTATAI PRANOKO LŪKESČIUS

Vertinant Neringos kurorto loginius išteklius buvo ieškoma dar neišnaudotų, bet šiame krašte seniai glūdinčių galimybių. 

Atliktų tyrimų rezultatai pranoko lūkesčius. Neringa turi visų rūšių gydomuosius išteklius – mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, pajūrio orą, želdynus, vandens telkinius. Negana to, Neringa pasižymi gausesniais ir įvairesniais gydomaisiais gamtiniais ištekliais negu Druskininkai ar Birštonas, kadangi nei Birštone, nei Druskininkuose nėra karšto požeminio vandens išteklių ir, žinoma, pajūrio.

2010 metais mokslininkai patvirtino, kad po Kuršių nerija glūdi mineralizuoti, gilėjant vis labiau sūrėjantys vandenys. Tokie sūrymai jau seniai pripažinti kaip turintys gydomųjų savybių ir yra naudojami Slovakijoje, Japonijoje, kitose šalyse.

GYDOMASIS PURVAS SAPROPELIS RASTAS TIK NERINGOJE

Dar vienas įdomus studijos atradimas – gydomasis purvas – sapropelis arba gitija, kurio sluoksniai glūdi po Kuršių nerija ir mariomis. Vokietijoje esančioje laboratorijoje buvo padaryti pirminiai sapropelio, kaip gydymosios priemonės, tyrimai. Jų rezultatai yra  labai geri – tai yra purvas, kuris be jokios abejonės tinka gydymui. Minėto purvo niekur kitur Lietuvoje neaptikta – tik nedidelėje teritorijoje ir būtent Neringoje.

Turėdama kurortiniam sveikatinimui tinkamo, net keturiuose sluoksniuose slūgsančio Žemės gelmių vandens giluminį gręžinį, ypatingą pajūrio mikroklimatą ir išskirtinius, tik Lietuvos Baltijos pajūriui būdingus jūros terapijos išteklius (gydomasis marių sapropelis, specifinis mikroklimatas, gintaras, priekrantės dumbliai ir pan.), Neringa turi visas galimybes plėtoti patrauklias sveikatinimo, visų pirma jūros terapijos paslaugas, skirtas didinti kurorto patrauklumą gretutiniais sezonais ir ilginti poilsiautojų lankymosi trukmę būtent tais laikotarpiais.

JŪROS TERAPIJOS CENTRAS GALĖTŲ IŠKILTI NIDOJE

Geriausiai šiuos išteklius  būtų galima panaudoti Nidoje, įkuriant Jūros terapijos centrą, kurio veikla būtų grindžiama ypatingu pajūrio mikroklimatu ir išskirtiniais, tik Lietuvos Baltijos pajūriui būdingais jūros terapijai tinkamais kurortologiniais ištekliais.

Tokį centrą rekomenduotina įkurti rekonstruojant ir pritaikant jūros terapijos reikmėms šalia Nidos centrinio paplūdimio esančią nepabaigtą statyti valgyklą ir gretimą jai priklausantį sklypą. Tokiame centre turėtų būti nedideli karšto sūrymo, gėlo pašildyto vandens baseinai, kelios pirtelės. Teisingai suprojektuotas ir įrengtas Nidos jūros terapijos centras galėtų tapti būtent tokiu objektu, kuris taptų tarptautiniu mastu reikšmingas Kuršių nerijos gamtos ir kultūros ypatumų, kurortologinių išteklių panaudojimo ir gamtosaugos principų harmoningo suderinimo ir išryškinimo pavyzdinis objektas.

Parengta pagal Neringos miesto savivaldybės informaciją

Ne sezono metu Neringa apmiršta. Pavieniai romantikai mėgaujasi nuostabia gamta, tačiau, atėjus pietų metui, susiduria su negyvenamai salai būdingomis problemomis    ©pilotas.lt