Kaunas jau daugiau nei dešimtmetį puoselėja planus Nemuno ir Neries santakoje atkurti pilį ir taip sustiprinti istorinio miesto identitetą. Spalio pradžioje šie planai ėmė įgauti realų pavidalą – realizuotas pilies tvarkymo pirmasis etapas.
Prieš kelerius metus architektas K.Mikšys buvo parengęs 3 Kauno pilies atkūrimo vizijas, kurios skyrėsi užmojais. Jas gana prieštaringai vertino architektūros ekspertai, paveldosaugininkai, visuomeninių organizacijų atstovai, eiliniai piliečiai. Vis dėlto Kauno valdžia tuomet patvirtino kukliausią atkūrimo variantą pagal kurį būtų atkurti geriausiai išlikusio pietrytinio bokšto bei gynybinės sienos fragmento tūriai, išryškinta piliavietė. Ką tik pabaigtas 2,2 mln. litų vertės pirmasis jo įgyvendinimo etapas įgyvendintas daugiausia Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos finansinio mechanizmo fondo lėšomis. Bokšto tūris bei prie jo besišliejančios sienos fragmentas buvo atkurti ažūrišku plytų mūru (rangovas – UAB „Restauracija“). Portalo PILOTAS.LT žiniomis, K.Mikšio pasiūlytos stiklo ir kabamųjų plytinių „žaliuzių“ sistemos buvo atsisakyta dėl esą abejotino jos ilgaamžiškumo, galimų priežiūros sunkumų ir pan. Artėjančius šalčius istorinis statinys pasitiks ir nauju čerpiniu stogu.
Naujasis Kauno istorinės pilies pavidalas palieka kompromisinio sprendimo įspūdį. Atkurtasis pilies fragmentas yra aiškiai per menkas, kad suformuotų kokybiškai naują pilies įvaizdį ar ženkliai padidintų miesto savitumą. Tvarkoma pilis, deja, įgavo butaforinių bruožų, neišvengta ir ginčytinų naujų architektūrinių elementų – pavyzdžiui, virš gynybinės sienos liekanų įrengtų laiptų į bokštą. Vis dėlto blogiausia, kad miestas per kelioliką metų taip ir nesugebėjo suformuluoti pilies vaidmens miesto gyvenime vizijos. Portalo PILOTAS.LT žiniomis, valdininkai nežino nei kaip pilį tvarkyti toliau, nei kaip ją panaudoti visuomenės tikslams. Kol kas nėra ir pilies prieigų sutvarkymo plano. Paradoksalu, tačiau įgyvendinus Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pirmąjį etapą, šis miestui svarbus istorinis statinys ir toliau stūkso neprieinamas miestiečiams bei Kauno svečiams, laukia valdžios dėmesio.
Piktas
( 2010-10-26 )
Matau, kad projekto autorius piktybiškai interpretavo ICOMOS reikalavimus atkuriamiems paveldo objektams: „akivaizdžiai parodyti atkurtosios dalies skirtingumą nuo autentiškosios“. Suvilioti pažadais atkurti autentiškus tūrius, gavome autorinį-kūrybinį išradimą – korėtą mūro stilizaciją. Tarsi vos kitokio plytų atspalvio būtų nepakakę skirtingumui išreikšti. Siūlau taisyti sekančiai: tuščius plytų mūro narelius užlipdyti vietinės gamybos molio mase, kol tuose plyšiuose (jaudinančiai primenančiuose Kapadokijos ankstyvųjų krikščionių daugiabučius-olas) neprisiveisė gyvių. Mandrios stilizacijos autoriaus nesiūlau bausti, tegul atidirba viešuosius darbus pagal savo profesinę sritį. Aš pats sutinku nemokamai užtaisyti keletą plyšių. Kitiems projekto elementams – pilies ir jos aplinkos tvarkymui ir kt. priekaištų neturiu.
marina
( 2010-10-07 )
As tai manau, kad projektas is toli ziurisi neblogai, bet is arti gerokai nuvilia. Labai panasu i kino filmu dekoracijas. Is pilies visgi norisi tiketis daugiau, ne tik kinematografines fikcijos.