Naujosios Kauno arenos reikalai jau seniai tapę savotiška muilo opera su detektyvo elementais. Ilgus metus miestiečių laukto svarbaus sporto ir kultūros objekto projektavimas apipintas neaiškiomis intrigomis, nutylėjimais ir keista pompastika. Labiausiai stebina tai, kad vienu metu sumanyti du milžiniški Kauno centro „pagerinimo“ projektai – „Akropolis“ su daugiaaukščiu parkingu ir arena – visiškai neranda bendros kalbos.Neseniai sausakimšose Kauno savivaldybės salėse praūžę prancūzų architekto Michelio Regembalio eskizinio projekto pristatymai visuomenei bei architektūros ekspertams paliko daugiau klaustukų, negu šauktukų.
EUFORIJOS DAUG, REZULTATŲ – MAŽA
Metų pradžioje prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“ (BBI), pasitelkusi „Žalgirio“ krepšinio klubą bei vieną tarptautinę renginių organizavimo agentūrą iš užsienio, vienintelė pareiškė norą dalyvauti sporto ir pramogų rūmų koncesijoje su miesto savivaldybe. Tuomet 8 metus projektą rengęs architekto E.Miliūno (su A.Bubliu iš Detroito) kolektyvas buvo nustumtas į šoną, o darbo ėmėsi architekto M.Regembalio vadovaujama patyrusi BBI projektuotojų komanda, į pagalbą pasikvietusi vietinį architektą Gintautą Natkevičių.
Į politines intrigas įsijautusi Kauno valdžia lapkričio viduryje pateiktą prancūziškąjį Kauno arenos Nemuno saloje variantą sutiko liaupsėmis – it kokią Dievo dovaną. Kauno merui Arvydui Garbaravičiui net pasirodė, kad M.Regembalio projektuojami rūmai Kaunui… per geri. Prancūzais tvirtino pasitikintys ir naujos arenos statybų laukimo iškankinti krepšinio autoritetai. Tačiau akademiko A.Miškinio pirmininkaujama jungtinė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų bei Aplinkos ministerijos ekspertų taryba politinei euforijai nepasidavė ir į prancūzų projektą pažvelgė reikliai.
PROJEKTAS PAKITO NEŽYMIAI
Nuo Kauno arenos vizijos pristatymo praėjus bemaž metams, BBI projektas patobulėjęs nedaug. Viduje – ta pati „U“ formos arenos taurė, eksterjero kiautas – tos pačios laužytos formos. Urbanistinius projekto sprendinius pristačiusio G.Natkevičiaus teigimu, arena nežymiai patraukta tam, kad nuo Senamiesčio pro „Akropolio“ parkingą būtų matyti Karmelitų bažnyčios bokštai. Šią miglotą motyvaciją M.Regembalis papildė – medžiais apsodinta arena Nemuno saloje atrodysianti lengva ir elegantiška.
Sporto ir pramogų rūmų vidaus struktūra remiasi 3 lygių sistema. Apatinis lygis (altitudė 28,50 m) skirtas techninei bei ūkinei zonai. Per jį vyktų ūkinis arenos aptarnavimas, būtų patenkama į VIP’o ložes. Publika, laiptais užlipusi į grįstą platformą virš parkingo, 6 metrais aukščiau, į vidų patektų per rytinėje pusėje numatytą įėjimą. Šiame, pagrindiniame, arenos lygyje projektuojami restoranai ir į tribūnas paskirstysianti laiptų bei liftų sistema. Viršutiniame lygmenyje būtų įvairios parduotuvėlės bei ryšys su viršutinėmis tribūnomis. Architektas M.Regembalis sakė, kad universali arenos taurė su stacionariomis ir surenkamomis tribūnomis suprojektuota pagal patogumo kriterijus, o jos matomumas – kone idealus.
Anot G.Natkevičiaus, parkavimo problemas išspręstų 500 vietų apželdintas „vipinis“ parkingas saloje, 1.500 vietų, arenos lankytojams skirtų iš „Akropolio“ parkingo, ir automobiliams paaukota viena Karaliaus Mindaugo prospekto juosta. Pagal autorių sumanymą, neurbanizuotoje žalioje saloje rūmai stūksotų it abstrakti skulptūra.
IT DU VILNIAUS „SIEMENS’AI“
Daugelį pagrindinių arenos projekto trūkumų nurodė jau recenzentas architektas A.Ambrasas, pirmiausia prisipažinęs negalįs atsigauti nuo virš Karaliaus Mindaugo prospekto statomo „Akropolio“ parkingo vaizdo. Jis rėmėsi fundamentaliais architektūros patriarcho Lauryno Gucevičiaus teiginiais, kad pastato grožis, darnumas ir didingumas esąs ne nuo išgalvotų pagražinimų bei papuošimų, bet nuo statinio dalių santykio vienų su kitais ir su visuma, o nuo to priklausąs ir jo stiprumas. Vėlesni ekspertų teiginiai tik patvirtino, jog šie principai daugeliu atvejų arenos projekte buvo ignoruoti.
Daugiausia ekspertų kritikuoti prancūzų urbanistiniai sprendiniai, ypač – sumanymas į salą pastatą „įsodinti“ atvirkščiai. Dauguma jų pažymėjo, kad prancūzai pagrindinį įėjimą orientavo ne į miesto centrą (S.Daukanto gatvės ašį), bet į salos galą M.K.Čiurlionio ir geležinkelio tiltų pusėje. Į Senamiestį atgręžtame fasade prancūzai numatė specialią angą scenai, kuri tiktų tiek vidui, tiek laukui, ir… ūkinį aptarnavimą. Taigi nuo miesto centro ateinančiam lankytojų srautui rūmus tektų kaskart apeiti.
A.Ambraso manymu, tai ne tik labai nepatogu – šitaip paneigiami logiški ryšiai su kontekstu. Architekto G.Balčyčio teigimu, būtent prisirišimas prie abejotino scenos „lango į Senamiestį“ sutrukdė autoriams kritiškai pažvelgti į arenos orientaciją.
Kritikos nusipelnė ir pernelyg išpūstas, agresyvus kontekstui arenos tūris (ilgis – 125 m, plotis – 110 m, aukštis – net 38 m). Pasak ekspertų, šioje vietoje jis aiškiai per didelis. „M.Regembalio arena net 2 kartus didesnė už Vilniaus „Siemens’o“ areną, o tai verčia suabejoti projekto efektyvumu ir ekonomiškumu“, – pažymėjo Architektų sąjungos pirmininkas K.Pempė. Pasak prof. J.Bučo, Kaunui reikia simbolio, kuris išjudintų provincialų visuomeninį gyvenimą, tačiau būtina labiau atsižvelgti į miesto savitumą ir mastelį.
Architektūros ir urbanistikos ekspertai mažiausiai pastabų turėjo arenos vidaus struktūrai ir ryšiams, tik abejojo, ar autorių pasirinkta „U“ formos tribūnų schema racionali. Mat architekto E.Miliūno kolektyvas į net 9 metrais (!) žemesnę areną sugebėjo sutalpinti 15.000 vietų, o prancūzai į gerokai didesnę – tik 12.500 vietų. Pasak daugumos ekspertų, būtina paieškoti galimybių tūrį sumažinti, o nulinę altitudę – nuleisti kiek galima žemiau.
ATSITIKTINĖ SIMETRIJA
Šiek tiek gerų žodžių M.Regembalis sulaukė už architektūrinę koncepciją, tačiau jam palinkėta surasti pastato dermę su kraštovaizdžiu. Pasiūlyta panagrinėti arenos tūrį Nemuno slėnio panoramose ir paieškoti ekspresyvesnio architektūrinio sprendimo. Dėl su ledkalnio įvaizdžiu besikertančios plano simetrijos ir kraštovaizdyje nederančio tūrio kai kurie ekspertai net sudvejojo, ar prancūzų projektas nebūsiąs ištrauktas iš kito konteksto.
Matyti, kad BBI projektuotojų kolektyvas daugiausia padirbėjęs prie eksterjero apdailos – siūlo komponuoti skaidraus bei dažyto stiklo, metalo elementus, pasitelkti pašvietimo galimybes. Ieškodami nereguliaraus eksterjero piešinio, jie išnagrinėjo ledo bei medžio vidinę struktūrą. Tačiau daugumos ekspertų manymu, prancūzų projektuotojų komanda dirbo ne visai ta linkme. Pasak jų, panašus fasadų apdailos sprendimas jau ne kartą matytas užsienio architektūroje, o gerokai įtaigesnis buvęs peršviečiamo ledkalnio įvaizdis pirminėje projekto vizijoje. „Pastato architektūra dar negimusi, o jau pasenusi“, – replikavo K.Pempė.
URBANISTIKA JAU „NUŽUDYTA“
Architektūros ir urbanistikos ekspertams labiausiai užkliuvo, kad likimo valiai palikta transporto srautų bei parkavimo problema – savotiška uždelsto veikimo bomba. Iš esmės jos nesprendžia nei arenos architektai, nei „Akropolio“ projektuotojai, nei miesto valdžia, atsainiai palaiminusi abiejų didžiulių objektų statybą pačiame miesto centre.
Siūlyta modeliuoti transportinę situaciją mieste, prieš pradedant abiem objektams funkcionuoti. Urbanistas S.Čereškevičius, remdamasis didžiųjų Vilniaus objektų pavyzdžiais, prognozavo, kad Kauno centrui gresia didžiulės eismo problemos. „Jų daugiausia kils ne parkuojantis, bet dėl kamščių atvažiuojant bei išvažiuojant“, – pažymėjo urbanistas.
Taip pat į akis ekspertams krito aiškiai per siauras pėsčiųjų tiltas, vedantis į „Akropolio“ parkingą, nenumatytas autobusų parkingas, besikertantys automobilių ir pėsčiųjų srautai. Ekspertai nebe pirmą kartą akcentavo, kad „Akropolio“ ir arenos projektuotojai sprendinių turėtų ieškoti bendrai.
Pastebėta, kad nesama jokio arenos ansambliškumo su „Akropoliu“. Ir nors keli ekspertai teigė, kad šioje vietoje urbanistika jau „nužudyta“, buvo pateikta siūlymų, kaip situaciją „paredaguoti“. Pavyzdžiui, virš Karaliaus Mindaugo krantinės greta „Akropolio“ pastačius pėsčiųjų tiltą į areną, išsispręstų pėsčiųjų ir automobilių srautų problemos. O po renginių arenoje lankytojai, pasklidę „Akropolyje“, sumažintų smūginę bangą miesto gatvėms.
Tačiau vargu ar tokie sumanymai galės būti realizuoti, nes tarp arenos ir „Akropolio“ projektų deklaruotos sąjungos nematyti. Net daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas suprojektuotas taip, kad jo jungtis su arena be rimtų korektūrų nėra įmanoma.
Iš tiesų neprojektuojamas ir arenai paskirtos salos dalies sutvarkymas. Formaliai M.Regembalio grupė lyg ir turi laikytis E.Miliūno sklypo planų, tačiau šie naujam arenos projektui netinka, o naujų pasiūlymų nepateikta. Deklaruojamas žaliosios salos su natūraliais krantais variantas, turint omeny 12.000 žiūrovų srautus, tiesiog primena neatliktus namų darbus.
ŠEŠĖLIŲ TEATRAS DAROSI NEBEJUOKINGAS
M.Regembalio pristatytame arenos projekte maža pagarbos ir išskirtiniam Nemuno slėniui. Žinoma, greta „Akropolio“ garažo kiekvienas projektas atrodytų savotiškai, tačiau šįkart nematyti elementarių pastangų sukurti urbanistinį ir landšaftinį dialogą su kontekstu. Todėl nė vienas architektūros ir urbanistikos ekspertas nepritarė, kad būtų realizuojami tokio pavidalo rūmai. Jungtinė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų bei Aplinkos ministerijos ekspertų taryba prancūzams pasiūlė pastabas išnagrinėti ir pagal jas pakoreguotą projektą tarybai pateikti vėl.
Sporto ir pramogų rūmus Nemuno saloje pastatyti pasisiūlęs prancūzų koncesininkas Kauno valdžios buvo sutiktas it princas ant balto žirgo. Deja, lūkesčiai nesipildo ir atrodo, kad „už kadro“ vyksta kažkokie paraleliniai veiksmai, todėl Kauno arenos projektavimo procesas yra keistas ir menkai rezultatyvus.
Kauno centre jau pridaryta urbanistinių klaidų – plačiomis gatvėmis atkirstos upės, įsileista milžiniška „Akropolio“ komercinė mašina, virš Karaliaus Mindaugo prospekto baigiamas statyti daugiaaukštis parkingas, neseniai greta Laisvės alėjos atidarytas kalėjimas – taigi dar kartą klysti miestas tiesiog nebeturi teisės.
